V. Vareikis: Prūsija istorijos šaltiniuose kitokia nei menininkų fantazijose

Balandžio 17 d. 19 val. Žvejų rūmuose Giedriaus Kuprevičiaus operoje „Prūsai“ virs aršios kovos bei širdį draskančios dramos sprendžiant, ką pasirinkti – meilę moteriai ar Tėvynei. Belaukiant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro operos „Prūsai“ kalbiname Klaipėdos universiteto profesorių dr. Vygantą Vareikį.

Istorikas atskleidžia, kaip nūdienos lietuviai galėtų sergėtis prūsų tautos likimo: „Reikia nuolat kovoti už savo žemę, nes pralaimėjęs karą tapsi vergu. Tokia istorijos logika. Žemaičiai, kaip rodo istoriniai šaltiniai, kovodavo iki galo. Galbūt todėl lietuviai ir žemaičiai išliko?“

– Pirmiausiai pažvelkime į operos „Prūsai“ librete vaizduojamus įvykius istoriko akimis.

– Baltų pajūris buvo nuolat puldinėjamas vikingų, švedų, vėliau atėjo Vokiečių ordinas. Prūsų gentys germaniško etnoso buvo asimiliuotos prieš keletą šimtmečių ir taip išnyko viena baltiška šaka. Kai XIII a. pabaigoje kryžiuočiai pasiekė Nemuną, Lietuvos teritorija virto žūtbūtinių mūšių arena. Kryžiaus žygių metu prūsų gyvenamos teritorijos buvo nukariautos, gyventojai pavergti ir įbaudžiavinti, o vėliau palaipsniui asimiliuoti.

– Herkus Mantas kaip asmenybė ir kaip operos personažas: kiek skirtumų galėtumėte įžvelgti? 

– Išties reikėtų skirti Herkų Mantą kaip istorinę asmenybę, apie kurią byloja vokiečių metraščiai, ir mitologizuotą herojų, kuris iškyla meniniuose kūriniuose - Giedriaus Kuprevičiaus operoje “Prūsai” arba 1972 metais sukurtame lietuviškame kino filme “Herkus Mantas”. Jų gerbėjus turiu nuvilti: istoriniai šaltiniai nutyli Herkaus Manto meilės istorijos niuansus. Visiems viduramžių valdovams (taip pat – ir prūsų gentinės visuomenės vadams) svarbiausias dalykas buvo valdžia ir tėvonija, t. y. paveldėtos žemės, todėl jų santuokos buvo planuojamos iš anksto ir turėjo feodalinės žemėvaldos logiką. Nors prūsai neturėjo suformuotos feodalinio paveldėjimo sistemos, valdžia buvo svarbiau negu meilė... Tad šiuo atveju neverta painioti šaltiniais grįsto istorinio pasakojimo ir meninės fantazijos, grindžiamos vaizdais ir jausmais.

– Ką apie Herkų Mantą žinome iš istorinių šaltinių?

– Didžiojo prūsų sukilimo metu sukilo visos prūsų žemės. Prūsai išvadavo beveik visą savo teritoriją, jie sėkmingai veikė savo žemėse ir ilgai turėjo iniciatyvą, bet stipriausių kryžiuočių pilių paimti nesugebėjo. Herkus Mantas, būdamas įkaitu Vokietijoje, įgijo karybos įgūdžių, bet realiai jis buvo, pagal Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kroniką, tik notangų genties vadas, o bendriems sukilimo veiksmams vadovavo prūsų žemių karo vadų taryba.

Nors žemaičiai atėjo į pagalbą prūsams, bet dėl kryžiuočių kariuomenės nuolatinio papildymo riteriais iš Vakarų ir žiauraus teroro (prūsų gyvenviečių vyrus kryžiuočiai išžudydavo arba apakindavo, o moteris ir vaikus išsivesdavo su savimi) prūsai galiausiai palūžo.

– Prūsų tauta išnyko: nebėra nei tokios šalies, nei tokios kalbos. Ar panaši grėsmė istorijos kataklizmuose reali visoms mažoms tautoms?

– Iš tiesų, nebeliko ne tik prūsų genčių ir prūsų kalbos, bet ir valstybės, kuri gyvavo prūsų žemėse – Prūsijos kunigaikštystės ir Prūsijos karalystės. Vokiečiai po Antrojo pasaulinio karo buvo išstumti iš rytinės Baltijos regiono. O prūsų pavyzdys lietuviams yra nuolatinis priminimas, kas gali nutikti aukštu išsivystymo lygiu pasižymėjusiai tautai. Prūsų papuošalai, jų ginkluotė istorikams iki šiol kelia susižavėjimą.

– Ko galėtume pasimokyti iš istorijos vingiuose visiems laikams pražuvusių prūsų?

– Sudėtingas klausimas. Reikia nuolat kovoti už savo žemę, nes pralaimėjęs karą tapsi vergu. Tokia istorijos logika. Žemaičiai, kaip rodo šaltiniai, kovodavo iki galo, žūdavo (kaip rodo Dzintarės pilies prūsų žemėse apgultis), bet nepasiduodavo. Galbūt todėl lietuviai ir žemaičiai išliko?

– Kaip manote, ar Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui reikalingi spektakliai, primenantys mūsų krašto istoriją?

– Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras turėtų orientuotis į kokybę ir kurti tokius spektaklius, kurie pritrauktų publiką iš visos Lietuvos. Klaipėda - svarbus Vakarų Lietuvos kultūrinės traukos  centras, tačiau jis turi tapti visos Lietuvos kultūrinės traukos centru. Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, kuris po kelerių metų galės džiaugtis naujais moderniais rūmais, šiuo atžvilgiu tenka itin svarbus vaidmuo. Mano nuomone, jis turėtų orientuotis į veikalus, susietus su vokiečių ar skandinavų tradicija, baltišku identitetu ir jūrine kultūra. Istoriją meninėmis priemonėmis įmanoma pristatyti puikiai: garsios XIX a. italų ir prancūzų operos tai įrodė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

chi chi

chi chi portretas
šitas jedrionas liberalas išvertė kailį ir dabar galvoja kad jo nieks nepažins ir tautos patriotu pavadins:D).Daugiau straipsniuku, daugiau...Gazuok Voreiki! Musėt ir išsiplausi nekoki kvapelį?

TvartelioZinios

TvartelioZinios portretas
Jeigu jus mazdaug norite isivaizduoti istorini istorinio saltinio rasytoja, jus mazdaug isivaizduokite Kasciuna, Grazuli ir istorika Juliu Panka viename

TvartelioZinios

TvartelioZinios portretas
Visi istoriniai saltiniai yra parasyti prapagandistu, dazniausiai psichiskai nesveiku kokiu nors fanatiku sektantu
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Klaipėdoje atidaroma lenkų menininkės tapybos paroda
    Klaipėdoje atidaroma lenkų menininkės tapybos paroda

    Liepos 20 d. 16 val. galerijoje „si:said“ (Daržų g. 18, Klaipėda) atidaroma lenkų menininkės Justynos Kabalos tapybos paroda „Trys spalvos“. ...

  • Priekulėje – žirginio sporto šventė
    Priekulėje – žirginio sporto šventė

    Tradicinės Priekulės miesto ir žirginio sporto šventės organizatoriai šį savaitgalį, liepos 20-21 d., kviečia į Priekulę turiningai praleisti laisvalaikį. ...

  • Į „G&G Sindikato“ koncertą – tik 100 bilietų
    Į „G&G Sindikato“ koncertą – tik 100 bilietų

    Jau šį šeštadienį Klaipėdos elingą įsiūbuos ir tikrą repo vakarėlį užkurs grupė „G&G Sindikatas“. Klaipėdiečiai turėtų suskubti, nes liko tik šimtas dienraščio dovanojamų pigesnių bilietų ...

    2
  • Karališkos krokuviečių prakartėlės
    Karališkos krokuviečių prakartėlės

    Karališkojo Lenkijos Krokuvos miesto paveldas, vadinamoji šopka (lenk. szopka), praėjusį savaitgalį stebino ne vieną klaipėdietį ar uostamiesčio svečią, užklydusį į Teatro aikštę. Tai unikalios rankų darbo prakartėlės, kuri...

    2
  • Atidaroma A. Jusionio tapybos darbų paroda
    Atidaroma A. Jusionio tapybos darbų paroda

    Liepos 18 d., ketvirtadienį, 17.30 val., Naujojoje Klaipėdos galerijoje Mados ir verslo centre „Herkaus galerija“, Herkaus Manto g. 22, vyks Algimanto Jusionio  (1954– 2003) tapybos parodos „Kur mano namai...“ atidarymas. ...

    5
  • Tiek Ukrainos baleto žvaigždžių pajūris dar nematė
    Tiek Ukrainos baleto žvaigždžių pajūris dar nematė

    Festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ rugpjūčio 8 dieną Klaipėdos Žvejų rūmuose pristatys garsius Ukrainos baleto šokėjus. Tiek šios šalies baleto žvaigždžių vienu metu lietuviška scena dar neturėjo ga...

    3
  • Interaktyvi bibliotekos palapinė įsikurs miesto aikštėje
    Interaktyvi bibliotekos palapinė įsikurs miesto aikštėje

    Liepos 16–20 dienomis nuo 11 iki 19 val. Karlskronos aikštėje įsikūrusi „Interaktyvi bibliotekos palapinė“ mažiems ir dideliems atvers intelektualinę, kultūrinę, edukacinę laisvalaikio zoną po atviru dangumi. ...

    1
  • Th. Manno festivalio koncertuose – vasaros sugrįžtuvės ir eksperimentai
    Th. Manno festivalio koncertuose – vasaros sugrįžtuvės ir eksperimentai

    Liepos 13–20 d. Nidoje vyksiantis XXIII Thomo Manno festivalis tradiciškai organizuoja įspūdžių kupiną aštuonių vakarų kelionę muzikos mėgėjams. Ją įrėmins šių metų renginio tema „Tėvynių Europa“. Nidos e...

    1
  • Vasaros koncertų ciklas: nuo kino iki aranžuotų lietuvių liaudies dainų
    Vasaros koncertų ciklas: nuo kino iki aranžuotų lietuvių liaudies dainų

    Vasariškos muzikos garsai vilioja apsilankyti šalia Klaipėdos koncertų salės esančiame parke. Jo estradoje vyksta Vasaros koncertų ciklo renginiai, skirti įvairiai auditorijai, todėl aprėpiantys plačią stilistinę amplitudę – nuo...

  • „Lauksnos“ – tradicijų gurmanų šventė
    „Lauksnos“ – tradicijų gurmanų šventė

    Klaipėdoje antrą kartą prasidėjo Tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“. Analogo Lietuvoje neturintis renginys reprezentuoja UNESCO saugomus tradicinės kultūros elementus – tradicinės tautų žodinės, muzik...

    1
Daugiau straipsnių