Pereiti į pagrindinį turinį

V. Varnagienės parodoje – esatis tarp dviejų miestų

2023-06-09 03:20
DMN inf.

Šiandien 17 val. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, Baltojoje galerijoje atidaroma Klaipėdoje gimusios, bet jau daugelį metų gyvenančios Dubline (Airija) Vaidos Varnagienės paroda „URBANUS. Tarp dviejų miestų“. Parodos kuratorė Danguolė Ruškienė.

Sprendimai: savo pasaulį V.Varnagienė dėlioja tai iš veik nepastebimų linijų.
Sprendimai: savo pasaulį V.Varnagienė dėlioja tai iš veik nepastebimų linijų. / Organizatorių nuotr.

V. Varnagienės giliaspaudės grafikos darbai pristatomi pagrindinėse bibliotekos ekspozicinėse erdvėse – Baltojoje ir Nišinėje galerijose.

Autorės kūriniai apima 2017–2023 m., jie Lietuvoje rodomi pirmą kartą. Paroda veiks iki rugpjūčio 12 d.

Organizatorius – Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka. Rėmėjas – Airijos kultūros programa (Culture Ireland).

V. Varnagienės kūriniuose šįkart itin išryškėja dualumas. Jis – natūralus, sakytum – prigimtinis: tamsa ir šviesa, diena ir naktis, skaidrus optimizmas ir švininė melancholija, buvęs ir esamas laikas. Vieta, kurioje autorė kažkada gyveno – Lietuva, ir šalis, į kurią ji atvyko prieš daugelį metų – Airija.

Jaukaus popieriaus lakštuose tai išsiskaido į paviršinius ir giluminius monochromijos sluoksnius, kitur kontrastuoja ryškiomis, itin garsiai suskambančiomis spalvomis. Savo pasaulį menininkė dėlioja tai iš veik nepastebimų linijų, susiliejančių į jautriai realybę lipdantį tinklą, tai iš aiškių, apčiuopiamų plokštumų, dalijančių vaizdą į atskirus segmentus.

Taip formuojami statiniai, ištisos gatvės, į tolumą nutįsę urbanistiniai kraštovaizdžiai ir čia pat – debesys, dangus ar virpantys vandens raibuliai. Ir būtent tada vėjas keičia kryptį, jau kitame grafikos atspaude koketiškai tai demonstruodamas „Vėjo kojinėje“.

Tai – ne tik iki subtilybių ištobulinta giliaspaudė grafika. V. Varnagienei meistrystė neabejotinai svarbi, tačiau čia ji be jokių diskusijų atsiduoda idėjos diktatui, tampa klusnia pagalbininke autoriniam pasakojimui rastis.

V. Varnagienės vizualūs pasakojimai nuolat susipina. Vietos, kaip ir mintys, tai susilieja, tai atsiskiria ir tarsi tampa pasakojamos istorijos fragmentais. Bet visa tai – realybė, pagrindas, kuris dėliojosi ar dėliojasi autorei po kojomis.

Ar įmanomos aiškios praėjusio ir dabartinio gyvenimo jungtys, ar jos pakankamai stabilios, kad galėtų nepakitusios išlikti atmintyje? Ko gero, kad ne. Prisiminimai nuolat koreguojami tiek atminties, tiek ir naujų impulsų, gaunamų vėl apsilankius toje pačioje vietoje, mieste, šalyje. Kokį save jauti grįždamas ten, kur kažkada gyvenai, ir kokį save randi mieste, į kurį atvykai ir pasilikai?

V. Varnagienės grafikos atspaudai kaip ir mintys – daugiasluoksniai, kuomet galutinis vaizdas / įspūdis įmanomas tik sugulus jiems visiems.

Dabar jau sunku suprasti, kas yra tikrovėje, o kas egzistuoja tik atmintyje. Tačiau ne tai ir svarbiausia.

Du miestai – Klaipėda ir Dublinas – formuoja atskiras buvimo erdves, kurios susiję ne tik su išoriniais, bet ir su vidiniais autorės pokyčiais. Lietuvos uostamiestis – gaivališkas jaunystės miestas, visuomet nostalgiškai traukiantis tik į vieną pusę.

Tačiau įsakmiu tonu kryptį dabar nurodo jau Dublinas. Būtent jame subrendo visa tai, kas autorei svarbu šiandien. Ar įmanoma tuo pat metu priklausyti buvusiam ir esamam miestui, laikui, gyvenimui?

Ir čia dvilypumas pradeda skaidytis į dar daugiau dedamųjų, pabirdamas ne tik į skirtingas laikančiąsias platformas, bet ir į pasąmoninius minčių bei prasminius kūrinių sluoksnius.

Autorė kelia ir daugiau klausimų. Esminis jų – identitetas. Apimdami visus buvusio ir esamo gyvenimo segmentus neišvengiamai tampame daugialypiai. Juolab jeigu gyvenimo vietų pasikeitimai yra ne niuansuoti, bet radikalūs.

Priklausome ne tik nuo prisiminimų, bet ir nuo faktų, tiesioginio sąlyčio su išoriniu pasauliu. O jis neleidžia išvengti klausimo „Kas tu esi?“. Ir tada pradedi svarstyti, kuri gyvenimo platforma yra toji laikančioji, galinti išlaikyti tave dabartinį. Kad (at)pažintume save, esame įpratę tapatintis su vieta, laiku, žmonėmis, etc.

Autorė užduoda klausimą: „Ar vietos mums priklauso taip pat kaip ir žvaigždės?“. Tačiau jos klausimas nuskamba kaip atsakymas ir tada viskas susidėlioja į savo vietas.

V. Varnagienė gimė Klaipėdoje. Nuo 2007 m. gyvena ir dirba Dubline, Airijoje. Ji yra kvalifikuota kraštovaizdžio architektė, šioje srityje dirba daugiau nei keturiolika metų. 2015 m. Dublino technologijų universitete įgijo dailės bakalauro diplomą. Tais pačiais metais gavo Dublino grafikos studijos absolventų apdovanojimą (Graphic Studio Dublin Graduate Award). Nuo tada yra aktyvi Dublino grafikos studijos narė. V. Varnagienė nuolat tobulina savo įgūdžius grafikos srityje, dalyvauja meno rezidencijose ir dirbtuvėse, veda įvairius grafikos technikos (oforto, akvatintos ir kt.) mokymus.

Danguolė Ruškienė

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų