Vienos šeimos gyvenimas – tautos istorijos atspindys

Svarbios aplinkybės

B. Bagdanavičius (1892–1961) tarpukariu tarnavo Lietuvos muitinėje, dirbo Lietuvos–Latvijos sienos Būtingės pereinamojo punkto viršininku. Kad išmaitintų gausią šeimą, būsimojo muitininko tėvas rūpinosi ne tik savo ūkiu, bet ir dirbo pas Skuodo krautuvininkus žydus. Ši aplinkybė veikiausiai vėliau padarė stiprią įtaką ir B. Bagdanavičiaus vertybėms.

1928 m. B. Bagdanavičius vedė iš Ukrainos kilusią Kateriną Renner (1908–1985). Vokiečių kilmės mergina į Lietuvą atsikraustė kartu su sesers Varvaros Renner-Balsienės, žinomo kompozitoriaus Eduardo Balsio mamos, šeima. Kaip teigia Romualdas Beniušis, K. Renner Skuode dirbo knygyne, kurį už kraičio pinigus buvo įsigijusi V. Renner-Balsienė.

Bagdanavičiai 1929 m. susilaukė dukters Laimos, 1931 m. – dukters Aldonos, o 1936 m. – sūnaus Ramučio. 1935 m. netoli jūros įsigijo 18 ha žemės ir pasistatė sodybą. Sovietams okupavus Lietuvą, siena tarp Lietuvos ir Latvijos buvo panaikinta, sienos perėjimo punkto pastatas nugriautas, B. Bagdanavičius neteko darbo. Anot R. Beniušio, šeimos pragyvenimo šaltiniu tapo ūkininkavimas, šiek tiek pinigų buvo gaunama už numegztus ar pasiūtus drabužius.

Darbėnų tragedija

Darbėnų miestelio ir jo apylinkių žmonės, pasibaisėję jau įvykdytomis masinėmis nekaltų žmonių žudynėmis, užjautė žydus ir kiek galėdami stengėsi jiems padėti.

1941 m. Vokietijos nacistinė kariuomenė įžengė į Lietuvą ir jau pirmą karo dieną – į Darbėnų miestelį, kur gyveno 600 žydų. Kartu su kariuomene atvykusių saugumo policininkų tikslas buvo kuo greičiau sunaikinti galinčius priešintis žydų vyrus, o likusius žmones perduoti vietinei policijai, kad vėliau būtų sunaikinti.

1941 m. birželio 29 d. apie 150 vyrų buvo sušaudyti, o likę per 400 senyvo amžiaus vyrų, moterų ir vaikų uždaryti miestelio centre stovėjusioje sinagogoje, aptvertoje spygliuota viela ir saugoma vietos policininkų. Po mėnesio buvo viešai paskelbta, kad visi norintieji Darbėnų apylinkių ūkininkai žydų moteris ir dar likusius vyrus gali pasiimti pas save darbams, nes žmonėms sinagogoje trūko maisto, nors ūkininkai paslapčia stengdavosi jiems padėti.

Darbėnų miestelio ir jo apylinkių žmonės, pasibaisėję jau įvykdytomis masinėmis nekaltų žmonių žudynėmis, užjautė žydus ir kiek galėdami stengėsi jiems padėti. 1941–1944 m. – Katerinos ir Benedikto Bagdanavičių šeima savo sodyboje slėpė ir gelbėjo nuo mirties žydų tautybės Darbėnų miestelio gyventojus.

Stotelės: parodos eksponatai atskleidžia sudėtingą vienos šeimos istoriją, kurioje būta ir tarnystės Lietuvos muitinėje (B.Bagdanavičius su žmona ir dukra Laimute, nuotr. dešinėje) ir tremties (1953 m. laišką rašantis tremtinys B.Bagdanavičius).

Žydų gelbėtojai

Projekte issigelbejesvaikas.lt skelbiami duomenys atskleidžia Bagdanavičių šeimos santykį su žydų represijomis. 1956 m. Klaipėdos milicijos apklausiama Riva Šatelienė pasakojo, kad Bagdanavičiai ją ir kitą darbėniškę Chasią Šubicaitę 1941-ųjų liepos pabaigoje buvo pasiėmę į savo ūkį.

Į Darbėnus vežimu parsivežti žydaičių buvo atvykusi Katerina Bagdanavičienė. Važiuojant namo į Būtingę, ji pasakė moterims, kad jų tikslas – ne turėti ūkyje darbininkių, o sunkią valandą padėti joms. Tačiau jau rugsėjo mėnesį buvo atsiųstas rašytinis įsakymas grąžinti žydes į Darbėnų sinagogą. B. Bagdanavičius nuvežė moteris, jas užregistravo, bet sutarė, kad, iškilus pavojui, jos grįžtų į jo sodybą. Per pažįstamus darbėniškius B. Bagdanavičius pasirūpino, kad sinagogą saugojusi sargyba gautų per akis degtinės, ir maždaug po savaitės abi buvusios Bagdanavičių "darbininkės", sužinojusios apie gresiančius šaudymus, ištaikiusios momentą, kai sargyba naktį miegojo, pabėgo iš sinagogos ir grįžo pas geradarius.

Čia besislapstydamos R. Šatelienė ir A. Šubicaitė pragyveno pustrečių metų. B. Bagdanavičius po svetainės grindimis buvo įrengęs slėptuvę, į kurią buvo galima patekti per spintą, išėmus dugno lentas.

Vėlyvą 1943-iųjų rudenį Bagdanavičiai sužinojo, kad jų žydes pastebėjo kaimynai, todėl buvo skubiai rasta nauja vieta – Rivą ir Chasią priėmė nuošalioje Medomiškio sodyboje gyvenusi Barbora Žilytė. Pas ją Riva ir Chasia gyveno iki 1944-ųjų spalio.

Bagdanavičiai itin rizikavo ir gelbėdami kitas darbėniškes žydes. Gydytoją Jocheved Marijampolskaitę, jai labai prašant, B.Bagdanavičius nuvežė pas jos gerus pažįstamus į Liepoją. Kelionė buvo ilga ir labai pavojinga, reikėjo sukarti apie 60 km, vis dėlto tikslą jie pasiekė sėkmingai. Deja, po kurio laiko Bagdanavičiai sužinojo, kad J. Marijampolskaitė buvo priversta išeiti iš savo pažįstamų namų, bandė grįžti pas Bagdanavičius, bet pakeliui buvo sugauta nacių ir nužudyta.

Neišvengė tremties

Bagdanavičių sodyba Būtingėje ilgesnį ar trumpesnį laiką buvo tapusi prieglobsčiu beveik visiems genocidą pergyvenusiems Darbėnų žydams. Tačiau nuo represijų antrosios sovietų okupacijos metais Bagdanavičių šeimos šie žygdarbiai neapsaugojo.

1945 m. B. Bagdanavičius buvo išvežtas priverstinių darbų prie Baltosios–Baltijos jūrų kanalo statybos. Sugrįžęs su šeima apsigyveno Šventojoje, kur užklupo naujoji trėmimų banga.

1948 m. gegužės 22 d. B. Bagdanavičius su žmona ir sūnumi Ramučiu buvo ištremti į Irkutsko sritį, dirbo Bolšaja Rečkos miškų pramonės ūkyje. Abi dukros tik per lemtingą atsiktinumą liko neištremtos. 1957 m. Bagdanavičiai grįžo iš tremties, įsikūrė Šilutėje, kurioje gyveno jų dukros.

Stotelės: parodos eksponatai atskleidžia sudėtingą vienos šeimos istoriją, kurioje būta ir tarnystės Lietuvos muitinėje, ir tremties (B. Bagdanavičius su žmona ir dukra Laimute). / Justinos Lasauskaitės, Kretingos muziejaus nuotr.

Šią sudėtingą vienos šeimos istoriją įtaigiai pasakoja Kauno teritorinės muitinės iniciatyva Muitinės muziejaus parengta paroda, iliustruota Kretingos muziejuje saugomo Aldonos Bagdanavičiūtės-Jankūnienės šeimos archyvo nuotraukomis.

Paroda "Lietuvos okupacija: muitinės pareigūno Benedikto Bagdanavičiaus gyvenimo drama ir didvyriškumas" vyks Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, II a. fojė) iki liepos 1 d.