XX Th. Manno festivalis kviečia apmąstyti žmogaus orumą

  • Teksto dydis:

Šeštadienį Nidoje prasideda tradiciškai vasaros viduryje tūkstančius lankytojų Kuršių nerijos kurorte savaitei suburiantis tarptautinis Thomo Manno festivalis. Aštuoni koncertai Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje, penkių kino filmų vakarinės peržiūros, keturių parodų atidarymai, trys susitikimai su žodžio programos prelegentais ir viena diskusija – tokia jubiliejinės, 20-osios Nobelio premijos laureato vardu pavadintos kultūros savaitės statistika.

Tęsia ciklą

Šių metų festivalio pasirinkta tema – „Žmogaus orumas“. Ja tęsiamas 2014 m. startavęs penkerių metų trukmės festivalių ciklas „Modernybės palikimas. Šimtas metų po Didžiojo karo“. Pasirinkę šių metų temą, organizatoriai siekia paskatinti apmąstyti žmogaus laikysenos, to, kas suvokiama kaip „žmogiška“, žmogaus moralinio santykio su pačiu savimi ir visuomene klausimus.

Griaudamas visa tai, kas iki tol kelis šimtmečius buvo vertinama kaip „humaniška“, Didysis karas prieš 100 metų likimo žmogumi ir žmogiškumo esmės klausimus suaktualino didelėje dalyje Europos. Tiesa, pats Th.Mannas per Pirmąjį pasaulinį karą „žmogiškumą“ vertino tik kaip vieną iš demagoginių demokratijos gynėjų lozungų, kuriuo prisidengiama pateisinant senosios tvarkos Europoje žlugimą ir kritikuojant „teisingąjį“ karą. Rašinyje „Šis tas apie žmogiškumą“, patekusiame į kontraversišką rašytojo rinktinę „Apolitiško žmogaus svarstymai“ (1918), jis išsitarė: „Kaip politinė filosofija ir demokratinis principas žmogiškumas stovi ant netvirtų kojų“. Tačiau tarpukariu Th. Mannas pakeis savo nuomonę, o jau Antrojo pasaulinio karo metais per BBC sakytose kalbose vaidmuo, kurį Nobelio premijos laureatas teiks žmogaus orumo sampratai, bus visiškai kitoks. Kokios buvo tokio ilgo virsmo priežastys? Kaip šiandien suvokiamas žmogaus orumas? Ar moralės sureliatyvinimo laikais žmogiškojo orumo samprata dar aktuali, o gal jau pasenusi? Šiuos klausimus festivalio metu numatoma aptarti tiek primenant tas abejones dėl žmogaus likimo žmogumi, jo „vertės“ ir atsakomybės, kurios senajame žemyne reiškėsi Pirmojo pasaulinio karo metais, tiek svarstant vėlesnius „žmogiškumo“ sampratos ir „žmogiškojo“ elgesio išbandymus įvairiose iššūkių situacijose.

Intriguoja parodos

Sekmadienį, liepos 17 d., Nidos bendruomenės namuose atidaromoje parodoje „Žmogaus dienos, gamtos amžinybė“ į festivalio temą bus pažvelgta tarytum praveriant duris į tą epochą ir jos standartus, kurioje karo metais visa apimtimi suaktualėjo žmogaus orumo klausimas. Pusantro mėnesio veiksiančioje parodoje – daugiau kaip 60 autorių 82 tapybos ir grafikos darbai. Tai dalis klaipėdiečio meno kolekcininko Aleksandro Popovo rinkinio, kuriame sukaupti kūriniai susiję su ryškiausiais XIX–XX a. pirmosios pusės Rytų Prūsijos dailės istorijos puslapiais – Karaliaučiaus dailės akademija ir Nidos dailininkų kolonija. Ne vienas šių kūrinių autorius pats buvo Pirmajame pasauliniame kare, kaip antai Maxas Pechsteinas, palikęs ryškų pėdsaką Nidos dailininkų kolonijos veikloje. 1916 m. gegužę mobilizuotas į kariuomenę, M.Pechsteinas kovėsi Prancūzijos ruože prie Somos, kur abiejose pusėse vos per pusę metų paguldė galvas daugiau kaip milijonas kareivių. Abejonės dėl žmogiškumo buvo apėmusios ir jį. Laiške buvusiam kurso draugui ir bičiuliui menininkui Alexanderiui Gerbigui dailininkas rašė: „Reikia velniškos drąsos, kad tebeturėtum norą gyventi. Kai kas vis dėlto velniškai kertasi su žmogaus orumu.“

Kita festivalio metu atidaroma paroda iš Rytprūsių perkels į Vilnių. Pirmojo pasaulinio karo metais šiame mieste ligoniais, karo paliestais ir sužeistaisiais besirūpinusios gailestingosios seselės Cornelijos Gurlitt (1890–1919) akimis bus galima pamatyti žydiškojo Vilniaus etiudus. Parodoje – žmogiškumo kaip kovos už gyvenimą – išraiškos, kartu ir pačios autorės kovos už moters orumą ir lyčių lygybę atspindžiai. Pirmadienį, liepos 18 d., Kuršių nerijos istorijos muziejuje atidaromą parodą pristatys meno galerijos Vokietijoje „Kunsthaus Désirée“ savininkas ir kolekcininkas dr. Hubertas Portzas, prieš kelerius metus dabartiniam C.Gurlitt piešinių ir litografijų rinkinio savininkui – Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui – padovanojęs šios talentingos, bet primirštos ekspresionistės darbų. Nidoje parodos lankytojai išvys ne tik muziejui šiuo metu priklausančių kūrinių, bet ir C.Gurlitt darbų, saugomų privačiose kolekcijose.

Susitikimai terasoje

Kaip keičiasi ir kur veda žmogaus reiklumas sau iššūkių situacijose? Šiuos klausimus gvildens ir trys susitikimai su žodžio programos prelegentais Th.Manno memorialinio muziejaus terasoje. Jie, nutolsiantys nuo Pirmojo pasaulinio karo epochos ir perkelsiantys į naujesnius laikus, leis trimis skirtingais kampais pažvelgti į įvairius žmogaus orumo, visuomenės santykio su žmogumi ir žmogaus santykio su savimi niuansus.

Vienas prelegentų – Bernhardas Vogelis. Keturis dešimtmečius įvairiuose buvusios Vakarų Vokietijos, o vėliau ir suvienytos Vokietijos politinės karuselės pozicijose praleidęs viešojo gyvenimo veteranas beveik 15 metų vadovavo pirmojo federalinės Vokietijos kanclerio Konrado Adenauerio vardu pavadintam fondui. Šio jau 50 metų veikiančio fondo tikslas – atstovauti Vokietijoje ir už jos ribų taikos, laisvės, lygybės vertybėms, skleisti tas demokratijos ir humaniškumo sampratas, kuriomis vadovavosi ir kurias Vokietijoje po karo diegė K.Adenaueris. Pokalbio su B.Vogeliu tema antradienį, liepos 19-ąją, – „Žmogaus orumas yra neliečiamas“ – su tuo tiesiogiai susijusi.

B.Vogelio svarstymus tam tikru požiūriu turėtų pratęsti, bet perkelti juos iš vokiškojo į kitą kontekstą varšuvietis Pawełas Smoleńskis – su pogrindine spauda socialistinėje Lenkijoje bendradarbiavęs, vėliau vieno svarbiausių Lenkijos dienraščių „Gazeta Wyborcza“ žurnalistu tapęs publicistas. Savo žurnalistiniais tyrimais P.Smoleńskis yra atskleidęs daug rezonansinių, politinę potekstę turėjusių bylų. Jo autorystei priklauso kelios knygos politinės kultūros ir politinės moralės klausimais. Susitikimas su juo Th.Manno muziejuje – ketvirtadienį.

Trečiadienio žodžio programos viešnia – profesorė Danutė Gailienė. Ši Lietuvoje ir už jos ribų gerai žinoma psichologė yra daug rašiusi šizofrenijos, savižudybių ir suicidinio elgesio, eutanazijos, politinių represijų padarinių ir psichologinių traumų klausimais. Pokalbis su ja – apie žmogaus orumą, abejones savimi ir savo verte visiškai kitu – karo traumų – kampu, sugrąžinsiančiu prie apmąstymo tų modernybės karo antropologijos reiškinių, kurie buvo būdingi ir masine bei iki tol neregėta prievarta bei griaunamąja galia pasižymėjusiam Didžiajam karui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

zyroker

zyroker portretas
http://www.mp3dj.eu Thanks! It is definitely an terrific web site!
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių