Į sceną žengia širdžių ėdikas iš Sevilijos, arba amžinai aktualus „Don Žuanas“

Režisierius Jonas Vaitkus Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre stato Wolfgango Amadeuso Mozarto operą „Don Žuanas“. Premjerą žiūrovai išvys gegužės 17 ir 18 d. Klaipėdos žvejų rūmuose, o gegužės 22 d. ji bus rodoma Lietuvos rusų dramos teatre Vilniuje.

Garsių kūrėjų komanda

„Don Žuano“ pastatymo Klaipėdoje ėmėsi garsių kūrėjų komanda: dirigentas iš Austrijos Josefas Wallnigas, režisierius Jonas Vaitkus, scenografas Gintaras Makarevičius ir kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė.

Pastatymo muzikos vadovas J.Wallnigas – garsus austrų dirigentas bei W.A.Mozarto muzikos žinovas. 1980 m. jis tapo „Mozarteum“ universiteto profesoriumi, o 2006 m. Zalcburge įkūrė Mozarto operų institutą (MOI), kuris iškovojo autoritetą tarp pasaulio muzikų. Profesorius J.Wallnigas laikomas Austrijos, Zalcburgo ir W.A.Mozarto muzikos ambasadoriumi: keliaudamas po pasaulį, jis veda W.A.Mozarto muzikos interpretacijos meistriškumo kursus.

„Nėra idealaus Don Žuano, tinkančio visoms be išimties. Negalėtų būti ir idealios Don Žuanės, kuri taptų priimtina visiems. Bet kuriuo atveju donžuanizmas yra tiek vyriškas, tiek moteriškas reiškinys, slypintis kiekviename iš mūsų“, – įsitikinęs naujojo pastatymo režisierius J.Vaitkus.

Trys solistų sudėtys

„Don Žuaną“ repetuoja gausus jaunų ir pripažintų operos solistų būrys. Šiam pastatymui ruošiamos net trys pagrindinių partijų atlikėjų sudėtys. Pagrindinė Don Žuano partija patikėta Žygimantui Galiniui, Mindaugui Rojui ir Steponui Zoniui, jo tarno Leporelo – Igoriui Bakanui, Egidijui Dauskurdžiui ir Artūrui Kozlovskiui. Žavingąja Dona Ana, neskubančia tikėti Don Žuano meiliais žodeliais, scenoje taps Rita Petrauskaitė ir Agnė Stančikaitė, o jos sužadėtiniu Don Otavijumi – Edgaras Davidovičius, Tadas Jakas ir Aurimas Raulinavičius, Meilikautojo paliktosios Donos Elviros partija teko Beatai Ignatavičiūtei, Gabrielei Kuzmickaitei ir Dovilei Kazonaitei. Į nuotakos apgaudinėjamą valstietį Mazetą persikūnys Kšištofas Bondarenka ir Modestas Narmontas, jo naiviąją sutuoktinę Cerliną vaidins Monika Pleškytė, Rasa Ulteravičiūtė ir Rosana Štemanetian, Na, o tašką visoje Don Žuano istorijoje padėsiančio Komandoro, arba Akmeninio svečio, partija atiteko Valdui Kazlauskui ir Viliui Trakiui.

LNOBT „Metų operos vilties“ apdovanojimą bei Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro „Publikos simpatijos“ nominaciją šiemet pelnęs solistas S.Zonys apie darbą su režisieriumi J.Vaitkumi kol kas daugžodžiauti nelinkęs: „Labai mėgstu šią operą, ypač Don Žuano partiją. Tiesa, šis pastatymas nebus tradicinis, nes režisierius „Don Žuano“ siužetą interpretuoja ir kaip draminį veikalą, ne tik kaip operą... Nepaisant to, medžiaga įdomi, repetuoja puikūs dainininkai, su dauguma dirbu nebe pirmą kartą. Visa kita – tik po premjeros.“

Don Žuano partiją ruošia ir M.Rojus. Anot jo, „dirbti tenka daug, bet to reikalauja kiekviena nauja partija. Tenka ir paskaityti, ir paklausyti kitų solistų įrašų... Vis dėlto vien klausydamasis neišmoksi, reikia bandyti atlikti pačiam“.

Aistringai dramatiška

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro primadona R.Petrauskaitė, rengdama Donos Anos partiją, bando sau išsiaiškinti šio personažo istoriją „Opera „Don Žuanas“ prasideda žmogžudyste: gindamas dukters garbę, žūsta Donos Anos tėvas Komandoras. Ana prisiekia atkeršyti už tėvą. Operos metu mano herojė išlieka tvirta, jausmingai dramatiška, ištikima, drąsi. Ana įkūnija tokias svarbias žmogiškas vertybes kaip moralė, meilė ir ištikimybė duotai priesaikai“, – vardijo R.Petrauskaitė, pritarianti režisieriui J.Vaitkui, Aną vadinančiam šios operos „moraliniu stuburu“.

Pasak solistės, Anos muzikinė partija „aistringai ir jautriai dramatiška“. „Dainuoti W.A.Mozarto muziką yra ir didelė atsakomybė, ir didelis malonumas: dinaminė žaismė, meistriški rečitatyvai, virtuoziški pasažai. Anos vaidmuo reikalauja dviejų sunkiai suderinamų dalykų – lengvo balso valdymo ir kartu dramatinio „moralinio stuburo“. Džiaugiuosi suteikta galimybe dainuoti šioje operoje ir išbandyti save ieškant naujų balso spalvų“, – teigė R.Petrauskaitė.

„Operų opera“

„Don Žuanas“ – nepranoktas W.A.Mozarto muzikos šedevras. Net jei genialusis kompozitorius nieko daugiau nebūtų sukūręs, vien dėl šios operos jis būtų pelnęs nemirtingą šlovę. Anot žymaus vokiečių rašytojo, kompozitoriaus ir dailininko Ernsto Theodoro Amadeuso Hoffmano, W.A.Mozarto „Don Žuanas“ yra „operų opera“.

Legendinį Don Žuano personažą į literatūrą pirmasis 1630 m. atvedė ispanų baroko dramaturgas Tirso de Molina (po šiuo pseudonimu slėpėsi vienuolis Gabrieli Tellezo). Jo pjesė „Viliotojas iš Sevilijos, arba Akmeninis svečias“ tapo pagrindu begalei kitų panašių kūrinių. Tačiau tik W.A.Mozarto operoje „Don Žuanas“, kurios pasaulinė premjera įvyko Prahoje 1787 m., aistringas meilės guolio riteris ir nepailstantis moterų suvedžiotojas pirmąkart buvo apdovanotas nepasotinamu kiekvienos gyvenimo akimirkos alkiu ir panieka mirties šmėklai.

Stiprus, bet nelaimingas

Operos Don Žuanas – tai beprotiškos narsos, kunkuliuojančios energijos, nenugalimo optimizmo ir meilės gyvenimui įsikūnijimas. Tačiau jo egoizmas, panieka garbės ir moralės įstatymams tampa nelaimių šaltiniu visiems, ką besutiktų savo gyvenimo kelyje. Tai stipri asmenybė, pripažįstanti tik savo pasirinktas taisykles.

„Ar ir operos herojus Don Žuanas buvo priklausomas nuo nevykusių santykių su moterimis? Taip. Ir jis tai suvokė. Bet tai laimės jam nesuteikė. Don Žuanas neturėjo svarbaus dalyko – sielos ramybės. Jo gyvenimo variklis buvo nuolatinis adrenalinas ir pavojingos situacijos. Ir Don Žuanui blogai baigėsi, kaip buvo galima tikėtis“, – aiškino psichologė, žmogiškųjų santykių ekspertė Viktorija Gončiarova.

W.A.Mozarto biografai „Don Žuane“ įžvelgia dramatiškų tėvo ir sūnaus santykių atspindžių. Vis dėlto pats kompozitorius savo operą pavadino „linksma drama“ (drama giocoso), o toks apibūdinimas būdingas opera buffa žanrui. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad W.A.Mozarto muzika lengvai atliekama. Priešingai – ji kupina sudėtingojo – atlikėjų sunkiai pasiekiamo, bet žiūrovų itin geidžiamo – paprastumo.

Operos muzika taikliai perteikia ir kitų personažų charakterius: niekuo gyvenime nebesistebinčio Leporelo, dorovingosios aristokratės Anos, kerštingos paliktos meilužės Elvyros, komiškos valstiečių porelės – Cerlinos ir Mazeto. Nerimstantis Don Žuano personažas visus veikėjus įsuka į meilės aistrų kupiną siužetą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Klaipėdoje atidaroma lenkų menininkės tapybos paroda
    Klaipėdoje atidaroma lenkų menininkės tapybos paroda

    Liepos 20 d. 16 val. galerijoje „si:said“ (Daržų g. 18, Klaipėda) atidaroma lenkų menininkės Justynos Kabalos tapybos paroda „Trys spalvos“. ...

  • Priekulėje – žirginio sporto šventė
    Priekulėje – žirginio sporto šventė

    Tradicinės Priekulės miesto ir žirginio sporto šventės organizatoriai šį savaitgalį, liepos 20-21 d., kviečia į Priekulę turiningai praleisti laisvalaikį. ...

  • Į „G&G Sindikato“ koncertą – tik 100 bilietų
    Į „G&G Sindikato“ koncertą – tik 100 bilietų

    Jau šį šeštadienį Klaipėdos elingą įsiūbuos ir tikrą repo vakarėlį užkurs grupė „G&G Sindikatas“. Klaipėdiečiai turėtų suskubti, nes liko tik šimtas dienraščio dovanojamų pigesnių bilietų ...

    2
  • Karališkos krokuviečių prakartėlės
    Karališkos krokuviečių prakartėlės

    Karališkojo Lenkijos Krokuvos miesto paveldas, vadinamoji šopka (lenk. szopka), praėjusį savaitgalį stebino ne vieną klaipėdietį ar uostamiesčio svečią, užklydusį į Teatro aikštę. Tai unikalios rankų darbo prakartėlės, kuri...

    2
  • Atidaroma A. Jusionio tapybos darbų paroda
    Atidaroma A. Jusionio tapybos darbų paroda

    Liepos 18 d., ketvirtadienį, 17.30 val., Naujojoje Klaipėdos galerijoje Mados ir verslo centre „Herkaus galerija“, Herkaus Manto g. 22, vyks Algimanto Jusionio  (1954– 2003) tapybos parodos „Kur mano namai...“ atidarymas. ...

    5
  • Tiek Ukrainos baleto žvaigždžių pajūris dar nematė
    Tiek Ukrainos baleto žvaigždžių pajūris dar nematė

    Festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ rugpjūčio 8 dieną Klaipėdos Žvejų rūmuose pristatys garsius Ukrainos baleto šokėjus. Tiek šios šalies baleto žvaigždžių vienu metu lietuviška scena dar neturėjo ga...

    3
  • Interaktyvi bibliotekos palapinė įsikurs miesto aikštėje
    Interaktyvi bibliotekos palapinė įsikurs miesto aikštėje

    Liepos 16–20 dienomis nuo 11 iki 19 val. Karlskronos aikštėje įsikūrusi „Interaktyvi bibliotekos palapinė“ mažiems ir dideliems atvers intelektualinę, kultūrinę, edukacinę laisvalaikio zoną po atviru dangumi. ...

    1
  • Th. Manno festivalio koncertuose – vasaros sugrįžtuvės ir eksperimentai
    Th. Manno festivalio koncertuose – vasaros sugrįžtuvės ir eksperimentai

    Liepos 13–20 d. Nidoje vyksiantis XXIII Thomo Manno festivalis tradiciškai organizuoja įspūdžių kupiną aštuonių vakarų kelionę muzikos mėgėjams. Ją įrėmins šių metų renginio tema „Tėvynių Europa“. Nidos e...

    1
  • Vasaros koncertų ciklas: nuo kino iki aranžuotų lietuvių liaudies dainų
    Vasaros koncertų ciklas: nuo kino iki aranžuotų lietuvių liaudies dainų

    Vasariškos muzikos garsai vilioja apsilankyti šalia Klaipėdos koncertų salės esančiame parke. Jo estradoje vyksta Vasaros koncertų ciklo renginiai, skirti įvairiai auditorijai, todėl aprėpiantys plačią stilistinę amplitudę – nuo...

  • „Lauksnos“ – tradicijų gurmanų šventė
    „Lauksnos“ – tradicijų gurmanų šventė

    Klaipėdoje antrą kartą prasidėjo Tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“. Analogo Lietuvoje neturintis renginys reprezentuoja UNESCO saugomus tradicinės kultūros elementus – tradicinės tautų žodinės, muzik...

    1
Daugiau straipsnių