Permainos politinėje arenoje

Rengiantis švęsti Vasario 16-ąją, Valstybės atkūrimo dieną, Rusija paskelbė šimtatūkstantinį „nusikaltėlių“ sąrašą, kuriame buvo gausus būrys klaipėdiečių.

Visi jie esą yra nusižengę Rusijos Federacijos įstatymams. Klaipėdos politikai Kremliaus režimui neįtiko tuo, kad 2022 m. nusprendė demontuoti sovietiją šlovinantį memorialą. Šis sprendimas priimtas Rusijai pradėjus plataus masto agresiją prieš Ukrainą.

Nepriklausoma naujienų svetainė „Mediazona“ pranešė, kad Rusija paskelbė ne tik dabartinio Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus, bet ir jo pirmtako Vytauto Grubliausko paiešką.

Buvęs Klaipėdos meras pabrėžė, kad pas mus nukeliant paminklus buvo viskas padaryta civilizuotai. Jo teigimu, buvo atlikta net klaipėdiečių apklausa tuo klausimu, o jos rezultatai buvo aiškūs.

Tarp ieškomųjų Rusijos teisėsaugos įvardinti dabartiniai ir buvę Klaipėdos tarybos nariai: Arūnas Andziulis, Arūnas Barbšys, Saulius Budinas, Alina Velykienė, Aidas Kaveckis, Edmundas Kvederis, Andrius Petraitis, Artūras Razbadauskas, dabartinė vicemerė Vaida Raugelė, Arvydas Cesiulis, Kazys Bagdonas, Rimantas Didžiokas, Vidmantas Plečkaitis, Lina Skrupskelienė, Alvydas Šimkus, Laima Juknienė.

Vienas pagrindinių šių metų politinių įvykių buvo spalį vykę rinkimai į Seimą, kuriuose parlamentaro mandato siekė ir nemažas būrys miesto tarybos narių, tačiau išrinktas buvo tik socialdemokratų atstovas V. Grubliauskas.

Jį taryboje pakeitė partijos kolegė Lilija Petraitienė.

Į parlamentą vienmandatėje rinkimų apygardoje buvo išrinkta ir politikos naujokė, partijos „Nemuno aušra“ kandidatė Daiva Petkevičienė, taip pat antrai kadencijai du buvę Klaipėdos tarybos nariai – „valstietė“ Ligita Girskienė ir konservatorius Audrius Petrošius.

Pagal daugiamandatį sąrašą į Seimą antrai kadencijai sugrįžo ir A. Petrošiaus partijos kolega Arvydas Pocius. Pirmąkart išrinkta buvo „Nemuno aušros“ atstovė, Klaipėdos vicemerė Lina Šukytė-Korsakė.

Jai išvykus dirbti į parlamentą, Klaipėdos vicemero postas kol kas tuščias.

Pareiškęs išvykstąs gyventi į užsienį, tarybos nario mandato atsisakė šios frakcijos atstovas Steponas Venckus. Jį taryboje pakeitė Ramūnas Mika.

Liepą konservatorių frakciją miesto taryboje netikėtai paliko Aidas Kaveckis.

Per paskutinįjį šių metų miesto tarybos posėdį politikas prisijungė prie mero suburtos komandos „Ištikimi Klaipėdai“.

Svarba: gruodžio pradžioje suskystintųjų gamtinių dujų laivo-saugyklos „Independence“ nuosavybės teisės perduotos Lietuvai, po šios ceremonijos Klaipėdos uoste ant laivo suplevėsavo lietuviška trispalvė. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Keitėsi miesto veidas

Bene svarbiausias strateginis įvykis buvo gruodžio pradžioje suskystintųjų gamtinių dujų laivo-saugyklos „Independence“ nuosavybės teisių perdavimas Lietuvai. Ant laivo, dislokuoto Klaipėdos uoste, suplevėsavo lietuviška trispalvė.

Prieš dešimtmetį čia atplaukęs laivas užtikrina šalies ir regiono energetinę nepriklausomybę.

Pačiame uostamiestyje naujienų irgi netrūko. Vasario pabaigoje imti griauti buvusio kino teatro „Baltija“ griuvėsiai, kurie po gaisro beveik tris dešimtmečius darė gėdą miestui.

Gegužę pagaliau pajudėjo ilgai laukti Atgimimo aikštės tvarkymo darbai, tačiau jau rugsėjį jie buvo nutraukti, teritorijoje aptikus Antrojo pasaulinio karo sprogmenų.

Po ilgų ginčų aikštės tvarkymas atidėtas pavasariui.

Kol kas dar nėra aiški situacija ir dėl istorinio Klaipėdos pašto sutvarkymo, yra planų, kad 2025 m. pagaliau bus pradėtas tvarkyti ir Biržos tiltas.

Šiais metais pabaigtas uosto švyturio remontas, po kurio jį žadėta atverti visuomenei. Tačiau kada tai įvyks, kol kas neskelbiama.

Smiltynėje baigta įrengti navigacinį bokštą, baigiamas statyti ir pilies tvirtovės bokštas, jis ne taip seniai pasipuošė smaile, o prie jos pagrindo pritvirtintoje talpyklėje palikta kapsulė su laišku ateities kartoms. Kada nors ją atidarę žmonės perskaitys ir 2024 m. lapkričio 29 dienos dienraštį „Klaipėda“.

Vienas ryškiausių įvykių šiemet – Klaipėdos muzikinio teatro pastato rekonstrukcijos pabaigtuvės, po kurių teatras tapo respektabilia vieta ne tik spektakliams ir koncertams, bet ir valstybinio lygio susitikimams.

Baigiamas atstatyti ir istorinis „Salamander“ pastatas Dangės krantinėje, šalia Biržos tilto.

Po septynerius metus trukusios atkaklios kovos su biurokratais pajudėjo viešbučio statybos senamiestyje, Tomo gatvėje.

Šį rudenį pagaliau duris atvėrė keliolika milijonų eurų kainavusi ne vienerius metus statyta Tauralaukio progimnazija.

Šiemet senajame dujų fabrike privačia iniciatyva buvo įrengta dar viena traukos vieta turistams – senovinių automobilių muziejus.

Skulptūrų parke, šalia stelos „Už laisvę žuvusiems“ pastatytas paminklas Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos operacijos vadui Jonui Polovinskui-Budriui, paminklas oficialiai bus atidengtas 2025 m. sausio 15-ąją.

Klaipėdoje buvo tvarkomi skverai, gatvės, plečiamos vietos automobiliams daugiabučių kiemuose.

Džiaugsmas: po ilgokos renovacijos šiemet pagaliau duris atvėrė atnaujintas modernus Klaipėdos muzikinis teatras. / D. Janauskaitės nuotr.

Išskirtinių renginių virtinė

Šiemet mieste sulaukta Didžiųjų burlaivių regatos. Klaipėdą papuošė gausybė atplaukusių burinių laivų.

Kaip ir kasmet, garsiai ir audringai nuvilnijo jubiliejinė Jūros šventė. Miestiečių ir svečių širdis šildė tarptautinis folkloro festivalis „Lauksnos“.

Antrus metus iš eilės Klaipėdoje vyko pasaulinio lygio greitaeigių katerių lenktynės F2.

Klaipėdoje nuaidėjo ir dainų šventė. 100-mečio jubiliejų atšventė viena labiausiai lankomų įstaigų krašte – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.

Miesto garbės piliečio vardas šiais metais suteiktas šviesaus atminimo muziejininkui ir visuomenininkui Dionyzui Varkaliui (1934–2022).

Mieste visus šiuos metus intensyviai virė darbai, kurie ženkliai keitė Klaipėdos veidą.

Paskelbti dar trys Klaipėdos kultūros magistrai – bibliotekininkė, buvusi Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė, fotografas Bronius Vytas Karaciejus ir skulptorius Klaudijus Pūdymas.

Metų klaipėdiete miesto žmonių valia tapo Sauliaus Jokužio leidyklos-spaustuvės vykdomoji direktorė Vaiva Jokužytė. Jos kūrinys pelnė „Gražiausios metų užrašų knygos dizaino“ titulą Dubajuje vykusiame prestižiniame renginyje. Jauna moteris išgarsino ne tik gimtosios Klaipėdos, bet ir Lietuvos vardą.

Klaipėdos dramos teatro aktorius Džiugas Grinys iš Tarptautinio Berlyno kino festivalio taip pat grįžo apdovanotas. Jis buvo įvertintas kaip metų perspektyviausias aktorius Europoje už vaidmenį Igno Miškinio filme „Pietinia kronikas“.

38-ąją literatūrinę rašytojos Ievos Simonaitytės premiją pelnė Nijolė Marytė Šerniūtė už romaną „Vilkų Kampo Eliza“.

Iškilo: šį rudenį pilies tvirtovės bokštas pasipuošė smaile, o prie jos pagrindo pritvirtintoje talpyklėje palikta kapsulė su laišku ateities kartoms. / Klaipėdos savivaldybės nuotr.

Nusikaltimai ir nelaimės

Šiemet Klaipėdoje nepavyko išvengti mirtimis pasibaigusių nelaimių.

Jūra pasiglemžė trijų vyrų gyvybes. Du iš jų žuvo gelbėdami skęstančius vaikus ir paauglius.

Pajūrio gelbėtojai iš mirties nasrų ištraukė 33 žmones, septyni iš jų – vaikai.

Per 2024-uosius Klaipėdoje gaisruose žuvo penki žmonės, trys iš jų gyvybių neteko gaisrui kilus namuose, vienas – transporto priemonėje, dar vienas – kitomis aplinkybėmis.

Šiemet iki gruodžio 17 d. Klaipėdoje įvyko 129 įskaitiniai eismo įvykiai. Jų metu žuvo du, sužeisti 137 žmonės.

Klaipėdoje šiemet buvo nužudyti keturi žmonės.

Gegužės pabaigoje miegamajame rajone pietinėje Klaipėdos dalyje sekmadienio rytą nušautas žinomas Kauno kriminalinio pasaulio veikėjas. Tačiau panašu, kad jis nuo klaipėdiečio paleistų kulkų krito ne dėl gaujų reikalų, o dėl meilės istorijos. Pavydo apimtas klaipėdietis patykojo į uostamiestį pirmam pasimatymui su jo buvusia moterimi atvykusių kauniečių ir paleido seriją šūvių. Vėliau šaulys pats rastas negyvas.

Bene šiurpiausias, daugybę žmonių sukrėtęs nusikaltimas spalį įvykdytas Sausio 15-osios gatvės daugiabučiame name.

Nužudytasis – 89-erių senolis. Jo kūnas be kojų buvo rastas šiukšlių maiše prie namo laiptinės.

Įtariamasis – 85-erių aukos pažįstamas neprisipažįsta įvykdęs šią piktadarybę ir iki šiol nepasakė, kur padėjo velionio kojas.

Pavasarį miško masyve ties Dragūnų gyvenamuoju kvartalu nuo seksualinio nusikaltėlio nukentėjo jauna mergina.

Po dienos buvo sulaikytas 47-erių įtariamasis. Keturis kartus jis jau buvo teistas už seksualinius nusikaltimus. Teismo procesas prasidėjo ir bus tęsiamas kitąmet.

Sukčių apgautų klaipėdiečių būrys jau galėtų būti skaičiuojamas šimtais. Itin garbaus amžiaus nukentėjusieji patikėjo pasakomis apie į nelaimę patekusius artimuosius arba atidavė nepažįstamiems asmenims „patikrinti“ namuose laikomus pinigus. Jaunesni nukentėjusieji telefonu bendravo su „investavimo konsultantais“ arba „Google“ darbuotojais“.

Anot finansų rinkos dalyvių duomenų, iš asmenų 2023-iaisiais Lietuvoje apgaule buvo išviliota apie 12,3 mln. eurų – 3,9 proc. daugiau nei 2022 m. Šių metų duomenys dar neskelbiami, tačiau jau dabar akivaizdu, jog skaičiai bus dar didesni.

Po septynerius metus trukusio tyrimo bei teismų karuselės šiemet pagaliau įsiteisėjo nuosprendis modelio Dovilės Didžiūnaitytės žūties byloje. 2017 m. lapkritį apsvaigusi nuo narkotikų mergina iškrito iš 14-ojo aukšto balkono miesto centre ir žuvo.

Klaipėdietis Ričardas Pinikas pripažintas kaltu neteisėtai disponavęs kokainu ir kitais narkotikais bei šias medžiagas perdavęs vartoti merginai.

Gydytojas Aivaras Miltenis paskelbtas kaltu lytiškai santykiavęs su apsvaiginta mergina, kuri dėl narkotikų vartojimo bei emocinės būklės negalėjo pasipriešinti.

Abu vyrai buvo nuteisti kalėti pustrečių metų.

Burlaiviai: šiemet per jubiliejinę Jūros šventę Klaipėda sulaukė Didžiųjų burinių laivų regatos dalyvių. / Vestos Jašinskaitės nuotr.

Skaudžios netektys miestui

Šie metai Klaipėdoje paženklinti ir skaudžiomis netektimis.

Ypač nemažai jų teko Klaipėdos universiteto (KU) bendruomenei. Sausio pradžioje amžinybėn išėjo Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos ir užsienio kalbų centro vadovė Jūratė Derukaitė. Jai buvo 59-eri.

Kovo 5-ąją užgeso 55 metų KU Medijų laboratorijos bendradarbio, operatoriaus Antano Bružo gyvybė.

Kovo 19-ąją, eidama 82-uosius, mirė sociologė ir istorikė Arūnė Arbušauskaitė.

O kovo 26-ąją akademinė bendruomenė neteko ilgametės KU dėstytojos, vienos ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, profesorės Liudos Zinaidos Ruseckienės. Ji mirė eidama 90-uosius.

Sausio 4-ąją anapilin iškeliavo 86-erių tolimojo plaukiojimo kapitonas Edvardas Graužinis.

Balandžio 14-ąją Klaipėda neteko mylimo choro dirigento ir pedagogo Alberto Rožės. Jam buvo 73-eji.

Gegužės 19-ąją mirė uostamiesčio žurnalistė Gražina Juodytė, jai buvo 78-eri.

Gegužės 29-ąją mirė buvęs Lietuvos jaunimo rinktinių ir Klaipėdos „Neptūno“ treneris Stasys Kaupys, jam buvo 75 metai.

Sulaukėme: vasario pabaigoje imtos griauti buvusio kino teatro „Baltija“ liekanos, kurios po gaisro beveik tris dešimtmečius darė gėdą miestui. / A. Dykovienės nuotr.

Rugsėjo 5-ąją, nesulaukęs 70-mečio, mirė dramaturgas, poetas ir eseistas Rolandas Rastauskas.

Rugsėjo 13 d. jūrinė bendruomenė neteko kolegos, buvusio ilgamečio Tarptautinės jūrų perkėlos vadovo Vaclovo Grigalausko, jam buvo 79-eri.

Spalio 1-ąją Klaipėdą pasiekė žinia, kad Ukrainoje, gindamas savo tėvynę nuo okupantų, žuvo Klaipėdos muzikinio teatro šokėjas ukrainietis Artemas Kolbasynskis.

Spalio 23-iąją Klaipėda neteko žinomos dailininkės ir scenografės Sofijos Kanaverskytės, ji prieš dvejus metus buvo išrinkta Metų klaipėdiete. Kitąmet moteris būtų šventusi 90 metų jubiliejų.

Lapkričio 26-ąją anapilin iškeliavo dar vienas miesto šviesuolis, rašytojas, skulptorius, buvęs Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešosios bibliotekos vadovas Juozas Šikšnelis. Jam buvo 74-eri.

Gruodžio 13-ąją – dar viena netektis uostamiesčio sporto bendruomenėje. Eidama 87-uosius mirė plaukimo trenerė Margarita Volkova.

Gruodžio 29-ąją savo gyvenimo kelionę baigė 81-erių klaipėdietis šaulys Jonas Šilinskas. Visą gyvenimą jis buvo nepalaužiamas Lietuvos patriotas. 1969 m. su bičiuliais uostamiestyje jis iškėlė kelias Lietuvos trispalves ir už tai buvo nuteistas.

Iš viso šiemet Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriuje iki gruodžio 27 d. įregistruota 2 060 mirčių.