Gargždų piliakalniui skirti 300 tūkst. eurų tarsi perniek: po tvarkybos – griūtis?

Ne tik gargždiškių, bet ir klaipėdiečių pasivaikščiojimų vieta tapęs Kalniškės (Gargždų) piliakalnis šiemet stulbina lankytojus. Iškirsti medžiai nuo upelio iki pat Tilto gatvės atvėrė ne tik nuostabaus grožio kraštovaizdį, bet ir nuošliaužas. Šios vietos sutvarkymas kainavo bemaž 300 tūkst. eurų, tačiau dabar matomos įgriuvos verčia baimintis, ar vieną dieną ir nauji takai nenugarmės žemyn.

Rajono meras sunerimo

Žmonės fotografuoja netikėtą vaizdą ir svarsto, ar darbininkai nepakartojo ne tik Gedimino kalno, bet ir daugelio kitų mūsų piliakalnių tvarkytojų klaidų.

Nuošliaužos, vagojančios abu bevardžio upelio krantus, kaip matyti, plečiasi. Dešiniajame krante jos dviejose vietose yra vos už kelių metrų nuo pernai naujai nutiesto tako.

Tai pastebintys žmonės svarsto, gal vieną dieną nuo skardžio nugarmės ir daug kainavusios infrastruktūros dalis?

Kas tada bus kaltas ir kas turėtų atlyginti ne tik gamtai, bet ir tvarkybos darbus finansavusiai Klaipėdos rajono savivaldybei padarytą žalą?

Rajono meras Bronius Markauskas pasakojo šį pavasarį ne kartą lankęsis prie Kalniškės (Gargždų) piliakalnio ir pats nustebęs, kai pamatė upelio šlaitus išvagojusias nuošliaužas.

Jei kokia dalis tako nugrius, jos atkūrimas kainuos dešimt kartų pigiau nei sutvirtinti šlaitą.

"Vaizdas tikrai nekoks. O ir pastaroji audra medžių prilaužė. Pernai nebuvo tokių liūčių, kaip prieš porą metų, todėl gamta negalėjo padaryti to, ką dabar matome. Matyt, tai buvo tvarkymo klaidos. Paprašysime, kad būtų įvertinta, kas atsitiko. Jei tai rangovų kaltė, jie turėtų duoti garantiją už savo atliktą darbą. Įdėta nemažai lėšų, o vaizdas turėtų būti kitoks", – neslėpė nusivylimo Klaipėdos rajono meras.

B.Markauskas žadėjo pasikalbėti su specialistais ir paprašyti, kad jie įvertintų situaciją.

Patikėjo projektuotuoju

Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Sonata Šmatauskienė, kuruojanti piliakalnio tvarkymo projektą, ne kartą visuomenei pristatė antrojo tvarkybos darbų etapo tikslus.

Piliakalnio papėdėje nuo automobilių aikštelės, kaip ir planuota, įrengti mediniai laiptai, tilteliai bei "terasuoti" takai. Įrengtas pažintinis takas išraiškingame piliakalnio šlaite ties bevardžiu upeliu, takas sujungtas su anksčiau įrengtais takais, kurie veda į pagrindinę piliakalnio apžvalgos aikštelę.

Projekto vertė siekė 274 tūkst. eurų.

Paklausta, ar projektuotojai galėjo neįžvelgti būsimų upelio krantų griūties, S.Šmatauskienė tikino, kad įgriuvos prie upelio buvusios visada, tik iškirtus medžius jos tapo matomos, o anksčiau jas slėpė augmenija.

Valdininkė tiki projekto rengėjais, teigiančiais, kad tokie procesai yra neišvengiami ir jų sustabdyti neįmanoma.

"Aš pati negaliu pasakyti, kaip yra iš tikrųjų, kokio pobūdžio yra tos nuošliaužos, kada ir kodėl jos susidarė, reikia pasiimti vertintojus. Tik specialistai galėtų pasakyti kvalifikuotą nuomonę ir tik po to galėtume priimti kokius nors sprendimus. Kol kas apie tai nieko nebuvome kalbėję ar diskutavę. Visi projekte numatyti darbai buvo atlikti, jokių pretenzijų rangovams neturime", – paaiškino S.Šmatauskienė.

Ji teigė neabejojanti projektuotojų kompetencija, nes tai esą rimti specialistai, kurie turi didelę patirtį dirbant su piliakalniais.

Projekto autoriumi informacinėje lentoje įvardijamas viešosios įstaigos "Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos" vadovas, paminklotvarkos ekspertu įvardijamas Zenonas Baubonis.

Zenonas Baubonis / Redakcijos archyvo nuotr.

Archeologas vienas pirmųjų Lietuvoje įkūrė įmonę, kurios veikla susijusi su kultūros objektų tyrimais ir tvarkymu.

Įtvirtinti – per brangu

Pats Z.Baubonis tikino matęs, kaip šį pavasarį atrodo bevardžio upelio šlaitai. Jis tvirtino, kad tokios nuošliaužos ne atsirado, o jau anksčiau buvo.

Jis atviravo, kad rengdami techninį projektą projektuotojai įsitikino, kad griūva ne tik upelio krantai, bet ir prieš kelerius metus nuo augmenijos išvaduoto piliakalnio šlaitai.

Šlaitų sutvirtinimo darbai suplanuoti tik piliakalnyje.

Griūvantys upelio krantai iš anksto planuoti netvirtinti.

"Šiuo atveju Kalniškės (Gargždų) piliakalnyje erozija nebuvo sudėtinga hidrotechnine prasme. Sprendiniai buvo pritaikyti remiantis analogais ir, manau, kad jie pasiteisino", – kalbėjo archeologas.

Atsakydamas, ar protinga buvo išleisti daug pinigų ir taką tiesti visiškai netoli įgriuvos, kuri gali netrukus pasiglemžti ir dalį naujojo infrastruktūros įrenginio, Z.Baubonis nustebino.

"Lyginant su tuo, kiek kainuoja sutvirtinti šlaitą, tako kaina yra tas pats, kaip lyginti 100 eurų su vienu centu. Takas nėra nei brangus, nei sudėtingas padaryti, skirtingai nuo šlaitų įtvirtinimo, – pareiškė Z.Baubonis. – Taką stengtasi projektuoti kuo arčiau upelio šlaito, kad lankytojai galėtų eidami gėrėtis atsiveriančiu upelio vagos vaizdu. Jeigu prarastume kažkokį tako ruožą, būtų neypatingai dideli pinigai padaryti lankstą. Jei kokia dalis tako nugrius, jos atkūrimas kainuos dešimt kartų pigiau nei sutvirtinti šlaitą."

Esą, jei griūtų piliakalnio šlaitas, tai būtų kur kas didesnė žala nei upelio krantų įgriuvos.

Pasitelkė ironiją

Archeologas pasakojo, kad šalia piliakalnio yra buvusi senovės gyvenvietė.

Dabar jos vietą nesunku pastebėti, šalia informacinės lentos ir ženklo, kur galima automobilius statyti neįgaliesiems, gerai matomas žole neapžėlęs plotas.

Pernai archeologiniai tyrinėjimai vykdyti toje vietoje, kur natūrali erozija pasiekė kultūrinį senosios gyvenvietės sluoksnį.

Nuostata: tvarkybos projekto autorius mano, kad pernai iškirsti medžiai neturėjo įtakos nuošliaužų susidarymui. Esą čia jos buvo ir iki tol. (Daivos Janauskaitės nuotr.)

Paklaustas, ar įgriuvos galėjo susidaryti nukirtus medžius, archeologas buvo kategoriškas.

"Lietuviai mėgsta manyti, kad viską gerai išmano. Juk mes geriausiai išmanome, kaip žaisti krepšinį, o ypač dideli ekspertai yra tie, kurie varžybas stebi tik per televizorių", – ironizavo archeologas.

Z.Baubonis tikino galintis įrodyti, kad įgriuvos upelio šlaituose buvusios ir iki tvarkybos darbais vadinamo kirtimo, tai puikiai iliustruojančios topografinės nuotraukos.

Tiesa, nufotografuoti eroziją iš arti nebuvę galimybės, nes visą reiškinį užstodavę tankiai sužėlę krūmai.

Pilių kalnai – tik pliki

Archeologas gyrėsi ne pirmą dešimtmetį projektuojantis piliakalnių tvarkymo darbus ir iš anksto žinojęs, kokios reakcijos susilauks, kai žmonės pamatys iškirstus medžius.

Z.Baubonis paminėjo ir kitus erozijos veikiamus Klaipėdos rajono piliakalnius.

Esą tvenkinio bangos ardo Eketės piliakalnio šlaitus, Vyskupiškių piliakalnio šlaitus graužia griova nuolat pratekančių vandens srautų, upelio srovė pradėjo griauti ir Norgėlų piliakalnio pašlaitę.

"Jūs manęs nenustebinote. Žmonėms neskauda, kai jie nemato. Dabar daugelis piliakalnių atrodo ne kaip kraštą valdančių bendruomenių pilių vieta, kurios vien savo vaizdu atgrasė priešus, o kaip pokario partizaninio karo vietos. Tikslas parodyti, kad tuo metu, kai stovėjo Kalniškės (Gargždų) pilis, mūsų protėviai nesislėpė nuo priešų. Ta pilimi rodėme savo galią ir jos vaizdu gąsdinome savo priešus", – dėstė žinomas tiesas archeologas.

Jis priminė, kad prieš šimtmečius mūsų protėviai pilių kalnus laikydavo plikus ir neleisdavo apželti augmenijai, kuri leistų pasislėpti puolantiems priešams.

Kalbėdamas apie upelį Z.Baubonis tikino, kad erozija vyko šimtus metų. Informaciniuose stenduose aiškinti lankytojams, kad nuošliaužos ir įgriuvos upelio krantuose susidarė natūraliai, esą netikslinga, nes žmonės nesugeba koncentruoti dėmesio ilgiau nei minutę.

Nesėkmėmis niekas nesigiria

Kai kurie Lietuvos archeologai ir piliakalnių tvarkybos specialistai tikina, kad tokių griūčių, kokias išgyveno Gedimino kalnas, nebūtų įvykę, jeigu augmenija būtų šalinama ne per mėnesį ar kelias dienas, o per kelerius metus.

Esama būdų, kaip palaipsniui retinant medžius leidžiama susiformuoti stipriai velėnai, kuri sugeba išlaikyti šlaitus.

Spaudoje buvo skelbta, kad Z.Baubonio projektuoti Ukmergės bei Pagramančio piliakalniai taip pat išgyveno katastrofiškas griūtis.

Bet ir kalbėdamas apie šiuos atvejus archeologas bandė tikinti, kad medžių kirtimas nebuvo lemiamas veiksnys šimtmečius stovėjusių, o po tvarkybos darbų ėmusių griūti piliakalnių istorijoje.

Sekant archeologo logika, ir upelio šlaitai griūva natūraliai. Vis dėlto geologai rengiant projektą nebuvo pasitelkti.

Takas arčiau įgriuvų suprojektuotas sąmoningai, kad lankytojai galėtų grožėtis jomis ir srovenančia upės juosta, o jeigu naujas takas ir nugrius, tai nebus taip brangu, kaip sutvirtinti šlaitus, kurių tvarkymo projektuotojas nė nebuvo numatęs.

Kam teks finansinė našta tiesti naują taką, kai įgriuvos nusineš pernai įrengtąjį? Kol kas tai nėra aišku.



NAUJAUSI KOMENTARAI

R.

R.  portretas
Kitą kartą projektuojant "senovės didybės atstatymą", reikėtų įvertinti ne tik per šimtmečius persiformavusį kraštovaizdį, bet ir iš esmės pasikeitusį klimatą. Nors, jeigu yra galimybė dar ES pinigų įsisavinti, galima pamąstyti ir apie Akmens amžių ar Ledynmetį. :)

Vejas

Vejas portretas
Kol nepradės sodinti ant kuolo tokių specialistų tol ir vyks tokie dalykai

mjo

mjo portretas
Tuo bauboniu ir jo chebryte jau seniai prokuratūra turėjo susidomėti...
VISI KOMENTARAI 37

Galerijos

Daugiau straipsnių