Artėja abiturientų apsisprendimo dėl studijų laikotarpis. Ta proga vyriausybė paskirstė valstybės finansavimą pirmakursių studijoms.

"LAMA BPO" skelbia, kad pagal studijų sritis iš viso bakalauro ir vientisosioms studijoms numatoma skirti truputį daugiau nei 8 mln. eurų. Universitetinėms studijoms skiriamos 7 408 vietos, kolegijinėms — vos tūkstančiu mažiau.

Šios sumos didžioji dalis, t.y. 7 861 mln. eurų atiteks priėmimui į valstybės finansuojamas vietas.
Nepaisant to, kad studentų kasmet tendencingai mažėja, studijų finansavimas išliko praktiškai toks pat (2014 m. valstybė skyrė beveik 30 mln. litų). Kaip ir pernai, daugiausiai lėšų, t.y. trečdalis visos sumos bus skiriama technologijų mokslams, kuriuos abiturientai vis dar renkasi vangiai.

Tiesa, Klaipėdos "Žemynos" gimnazijos direktorė Rita Podoliankienė sako, kad šiemet jau daugiau moksleivių nori studijuoti tiksliuosius mokslus ir ketina rinktis Vilniaus Gedimino technikos bei kitus technologijos mokslų universitetus.

"Mūsų gimnazijos mokiniai nebijo inžinerinių mokslų, gal todėl, kad mokykloje mokosi daugiau vaikinų nei merginų. Intensyviai dirbame su mokiniais studijų klausimu, o šį penktadienį vyks Karjeros dienos, kurių metu moksleiviai bus supažindinami su įvairiomis studijų programomis. Taip pat su jų kainomis, universitetais supažindinome ir vaikų tėvus. Skiriame tam nemažai laiko, nes mokiniams tai iš tiesų svarbus laikotarpis", — kalbėjo mokyklos direktorė.

Artėjant egzaminų laikotarpiui, kuomet baigusieji mokyklas turės rinktis studijų kryptį, toli gražu ne visi yra tikri dėl savo apsisprendimo. Abiturientai pripažįsta, esą sunku išsirinkti studijų vietą vyraujant tokiai didelei aukštųjų mokyklų pasiūlai. Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleivė Monika neslepia patirianti spaudimą iš tėvų ir mokyklos mokytojų.

"Mane gąsdina kalbos, kad nuo mano apsisprendimo priklausys tolesnė ateitis. Tuomet norisi labai atsakingai pasirinkti. Gaila, kad reklaminiai universitetų skelbimai dažnai neatitinka realybės, todėl daugiau atsižvelgiu į draugų pasakojimus ir jų patirtį, o ne studijų mugėse dalinamus lankstinukus", — dėstė abiturientė.

"Žemynos" gimnazijos direktorė užsiminė, kad būtina rinktis atsakingai, jog ateityje netektų gailėtis: "Vienas mūsų abiturientas, įstojęs į Klaipėdos universitetą labai nusivylė, mat jo netenkino silpna studijų programa ir besimokančiųjų žinių lygis. Tad jam teko perstoti kitur. Tai — opi problema, kuomet į universitetą gali įstoti visi, turintys pinigų. Nemotyvuoti ir silpni studentai smukdo pačios aukštosios mokyklos lygį", — svarstė Klaipėdos "Žemynos gimnazijos" direktorė R.Podoliankienė.