Tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir bendrovės "Klaipėdos nafta" nesantaika baigėsi. Uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas ir "Klaipėdos naftos" generalinis direktorius Rokas Masiulis pasirašė sutartį, kuri nustato, kaip bus finansuojamas terminalo krantinių ir kitos infrastruktūros įrengimas.

Perkirto Gordijo mazgą

"Susitarti pavyko ir sudėliojome taip: "Klaipėdos nafta" pagal Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą finansuoja terminalo infrastruktūros statybą, o Uosto direkcija – pagal Uosto įstatymą kompensuoja tas lėšas, kurias įdeda "Klaipėdos nafta". Genialiai paprastas sprendimas", – pasirašęs sutartį džiaugėsi E.Gentvilas.

Sutartis buvo būtina, "Klaipėdos naftai" ketinant paskelbti krantinių statybos rangovo konkursą.

Kokios bus galutinės investicijos į statybą, neprognozuojama, esą jos paaiškės tik pasirinkus rangovą.

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius tikino, kad Vyriausybė jau pirmadienį priims sprendimus, kaip per 20 metų bus garantuota Uosto direkcijos investicijų grąža.

Uosto rinkliavų nepakaks

Uostamiestyje viešėjusio Vyriausybės vadovo teigimu, maždaug 180 mln. litų investicijos į krantines turėtų būti finansuojamos iš dujų pardavimo tarifo bei uosto rinkliavų.

E.Gentvilas abejojo, ar investicijas pavyks susigrąžinti iš rinkliavų, nes žemės nuomos mokesčio šiame projekte nebus, o laivai atplauks, nors ir dideli, bet rečiau. Esą uostui labiau apsimoka priimti daugiau mažesnių laivų.

Teigiama, jei investicijų nepavyktų susigrąžinti per 20 metų, tada įsijungtų valstybės biudžetas.

Grėsė uosto griūtis?

Kai birželį buvo patvirtintas Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas, tapo aišku, kad jo statyba kitas Klaipėdos uosto įmones gali palikti be investicijų infrastruktūrai. Nes liūto dalį – 230 mln. litų – Uosto direkcija pagal tą įstatymą turėtų skirti Terminalo infrastruktūros reikmėms.

Naujasis įstatymas numato, kad turėti krantinę, prie kurios stovės stacionarus laivas, išimtinė teisė suteikta "Klaipėdos naftai", nors tos krantinės statyba turi būti finansuojama direkcijos lėšomis, o tai esą kirtosi su Valstybinio jūrų uosto įstatymu, kuriame parašyta, kad krantinės yra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto sudedamoji infrastruktūros dalis ir priklauso direkcijai.

Strateginiame Uosto direkcijos plane nuo 2012 iki 2014 metų Dujų terminalo statybos reikmėms numatyta 123 mln. litų.

Birželio 14 d. direkcija, gavusi naują sutarties variantą iš "Klaipėdos naftos", pasipriešino. Nes pagal jį, vien pirso statybai reikėtų 177 mln. litų. Negana to, pinigų dar reikėtų akvatorijos gilinimui, Kiaulės Nugaros salos šiaurinės dalies sutvirtinimui. Visa suma išaugtų iki 230 mln. litų.

Pasirašius sutartį tokiomis sąlygomis, esą nė vienam kitam uosto įmonių projektui nebūtų likę pinigų.