Pasak I. Balsytės, jos vaikystės namas buvo vienas iš vos kelių namų toje vietovėje, kur ji praleido savo pirmuosius vaikystės metus.

„Mūsų namuose visada girdėjosi jūros ošimas. Todėl kiekvieną kartą, kai atvažiuoju prie jūros, jaučiuosi tarsi gerklėje būtų gumulas“, – prasitarė I. Balsytė, pridūrusi, jog jos tėtis buvo jūrininkas.

Paskui likimas aktorę atvedė į Šiaulius, kur ji pradėjo kelionę į teatro pasaulį, į kurį, kaip pati teigė, pateko beveik atsitiktinai.

„Pamačiau skelbimą, kad renka aktorių kursą, nuėjau ir supratau, kad ten mano vieta“, – pasakojo žinoma moteris.

Galiausiai I. Balsytė baigė dvi muzikos mokyklas ir įgijo du magistro diplomus.

Dabar ji – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro ir kino fakulteto dekanė.

I. Balsytės kūrybiškumą ugdė ir tėtis, skatindamas ją būti kitokia.

„Nebūk kaip visi, nebijok būti balta varna“, – tėčio patarimą įsidėmėjo aktorė.

Ši filosofija skatino ją išbandyti įvairius amatus ir išskyrė iš bendraamžių.

Kaip pati teigė, nuo ketverių metų ji buvo aistringa skaitytoja, todėl meilė knygoms praplėtė jos akiratį, knygos buvo jos langas į pasaulį, todėl dažnai pasinerdavo į jas net ir užsiimdama kita veikla.

Žinoma aktorė susitikime su klaipėdiečiais palinkėjo: „Kad visi savo širdyse ir sielose būtumėte tokie galingi visais jausmais ir tokie ramūs, kokia kartais būna Baltijos jūra.“