Mažoji gelbėtoja
Sunku suvokti, kad mažas vaikas galėjo pasielgti taip, kaip daugeliu atveju nepajėgia suaugusieji.
Tada trys sesutės – šešerių Evelina, ketverių Modesta ir vos dešimties mėnesių Deimantė trumpam namie liko vienos. Mama į gretimą sodybą išėjo parsinešti vandens. Staiga ėmė kibirkščiuoti įjungtas televizorius.
Evelina pamena, kad pradžioje plykstelėjo nedidelė liepsna, paskui pradėjo degti stipriai.
Vyriausioji sesutė suprato, kad iš namų geriau išeiti, nes ugnies pati neužgesins. Evelina iš lovelės iškėlė mažąją Deimantę, paėmė už rankutės Modestą ir išsivedė laukan.
Kai mergaitės pasiekė kaimynus, ugnis jau veržėsi pro namo langus.
Taip nuo baisios mirties šešerių metų angelas išgelbėjo dvi sesutes ir išsigelbėjo pati. Pasielgė apgalvotai, protingai ir sumaniai tarsi suaugęs žmogus. Neišsigando ir nesupanikavo, nepasislėpė namuose, kaip paprastai elgiasi vaikai kilus gaisrui.
Gaisrą vis dar sapnuoja
Šis vaiko žygdarbis neliko nepastebėtas. Mergaitę pagerbė ugniagesiai, pats prezidentas V.Adamkus, paskui ji tapo projekto "Lietuvos garbė" laureate.
Buvo daug dėmesio ir galybė interviu. Visų jų Evelina šiandien nė nebepamena.
Nuo šitų įvykių praėjo vienuolika metų. Šiandien Evelinai jau septyniolika. Mažoji gelbėtoja užaugo ir nebeprimena tos mažylės rožine suknele. Kerinti šypsena ir spindinčios akys tik dar labiau paryškina didžiulę valią, kuri slypi šiame angeliškame veide.
"Taip, žinoma, viską pamenu. Ir, beje, visai neseniai sapnavau tą gaisrą. Jį stebėjau tarsi iš šono. Buvo rūpesčių dėl jaunesnės sesutės, gal todėl tie seni prisiminimai ir iškilo sapnuose", – svarstė Evelina.
Žygdarbiu nesigiria
Po apdovanojimo prezidentūroje mažoji Evelina, paklausta, kur dės savo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių, sakė, kad pasipuoš juo Rugsėjo 1-ąją, eidama į pirmą klasę.
"Ne, tada neįsisegiau. Kažkaip neišdrįsau. Niekam nepasakoju, kad turiu tokį aukštą įvertinimą. Šiandien beveik niekas iš mano bičiulių ir nežino apie tą mano apdovanojimą. Tiesiog nesigiriu ir tiek. Manau, kad jį prisisegsiu prie šaulio uniformos per priesaikos iškilmes", – sakė mergina.
Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius – Lietuvos valstybės apdovanojimas, juo Lietuvos Respublikos prezidento dekretu apdovanojami asmenys, kurie, nepaisydami gresiančio aiškaus pavojaus savo gyvybei, pasižymėjo gelbėdami žūvančius žmones.
Prieš karą šis apdovanojimas vadinosi "Žūstančių gelbėjimo kryžius" ir juo buvo apdovanoti 44 asmenys, 1991 m. atkūrus apdovanojimą iki 2006 m. gruodžio 15 d. apdovanoti 1 058 asmenys. Tarp jų ir E.Urniežiūtė.
Kryžius pagamintas iš aukso, dengtas raudonu emaliu, 36 mm dydžio.
Priekinės pusės viduryje pavaizduotas lauro šakelę nešantis baltas balandis, po juo – aukso raidės SOS.
Kitoje pusėje, centre – stilizuotas raitelis, aplink jį, juodame žiede – įrašas "Žūvančiųjų gelbėtojui".
Papildė šaulių gretas
Evelina noriai bendrauja, daug pasakoja apie savo pomėgius.
Mergina mokosi vienoje uostamiesčio gimnazijoje. Ji išbandė ir dainavimą, ir šokius, ir madų dizainą.
Jau kurį laiką dalyvauja ir šaulių judėjime. Būtent susidūrimas su žmonėmis iš šios organizacijos daug ką papildė Evelinos vertybių skalėje.
"Man patinka būti su tais žmonėmis, patinka disciplina, mokymo stovyklos, net šaulių uniforma labai patinka. Aš ir būdama maža žavėjausi uniformuotais žmonėmis, pamenu, norėjau tapti ugniagese ar policininke. Buvimas šaulių organizacijoje – ne juokai. Reikia didžiulės ištvermės, 10 km bėgti nesustodamas gali ne bet kas", – dėstė mergina.
Evelina su entuziazmu pasakoja apie tolimus žygius partizanų keliais. Mergina su įkarščiu pabrėžia, kokių savybių reikia, norint prisijungti prie šaulių veiklos.
Branda – ne pagal amžių
Pastaruosius ketverius metus Eveliną ir jos sesę Modestą globoja 30-ies neturinti mamos sesuo Jūratė Banienė. Moteris yra ir Evelinos krikšto mama, jos labai artimos nuo mergaitės gimimo.
"Mūsų ryšys visada buvo stiprus. Sako, kad mes ir fiziškai esame panašios. Ji puiki mergaitė. Apie tą įvykį niekada nekalbame. Reikia gyventi toliau", – sakė J.Banienė.
Evelina teigia, kad gaisras neabejotinai pakeitė ją, lengvabūdiškumo, būdingo paaugliams, nėra nė lašo.
Tą supranta ir pati mergina. Jos mintys neprimena jaunatviškų svaičiojimų, jose glūdi kažkoks nevaikiškas rimtumas, bylojantis dvasinę brandą ne pagal amžių.
"Jei nebūtų buvę to įvykio, šiandien turbūt būčiau tokia, kaip mano jaunesnioji sesuo. Daug ką vertinčiau kitaip. Dabar mano mąstymas kitoks. Aplinkui labai daug jaunų žmonių, kurių mintys kažkokios naivios, kartais kvailokos. Ne sykį yra tekę išgirsti apie bendraamžių savižudybes. Pasirodo, mergina iš gyvenimo pasitraukė, nes išsiskyrė su vaikinu. Argi tai ne absurdas? Argi tai priežastis nutraukti gyvybę?" – retoriškai klausė Evelina.
Mergina neslepia, kad jaunuoliai kasdieniame gyvenime patiria daug stresinių situacijų, ir pridūrė, kad pačiai irgi teko ištverti patyčias mokykloje vien todėl, kad jos labai ilgi ir vešlūs plaukai.
Jai sunkiai suvokiamas kai kurių žmonių bukumas, bet esą tokia šiandien realybė.
"Svajoju tapti psichologe, norėčiau padėti tiems, kuriuos užgaulioja, kurie kenčia. Jiems reikia pagalbos. Jau ir dabar žmonės, su kuriais bendrauju, noriai atsiskleidžia, pasitiki manimi. Manau, kad galėčiau dirbti tokį darbą. Kai sulauksiu aštuoniolikos, norėčiau pabandyti jėgas krašto savanorių pajėgose. Ir dar labai norėčiau studijuoti Anglijoje, aplankyti Jungtines Amerikos Valstijas, o paskui grįžti į Lietuvą ir čia gyventi", – savo svajones atskleidė Evelina, dar prieš 11 metų įrodžiusi savo nevaikišką ryžtą.
Naujausi komentarai