Humanitarinių mokslų daktaras Vacys Vaivada išrinktas vienu iš šešiolikos pilietiškiausių klaipėdiečių. Neabejojama, kad įvertinimo jis sulaukė dėl savo visuomeninės veiklos ir paties sumanytų bei rengiamų pašnekesių „Vakarai su senąja Klaipėda“.

Renkasi kartą per mėnesį

Kartą per mėnesį jo organizuojami vakarai apie uostamiesčio praeitį – prieinami kiekvienam klaipėdiečiui. Rytoj šeštą vakaro Žemaitijos dailininkų sąjungos galerijoje Žvejų gatvėje vyks dešimtoji paskaita apie Klaipėdos praeitį. Ją, kaip jau įprasta, pradės V.Vaivada. Jis ne tik pristatys pranešėją, bet ir margą auditoriją supažindins su vakaro pokalbio tema. Šįkart bus kalbama apie 1-ąjį pasaulinį karą Klaipėdoje. Beveik prieš šimtmetį vykusius įvykius dar mena netoli „Žalgirio“ stadiono stovintis paminklas šiame kare žuvusiems Rusijos kariams.

Prieš porą metų V.Vaivada subrandino mintį rengti viešas paskaitas populiariomis temomis, kurios galėtų sudominti plačiąją miesto visuomenę. Šie renginiai nemokami. Patalpas paskaitoms maloniai užleidžia miesto patriotai, galerijos vadovai dailininkai Aleksandras Ilginis ir Virginijus Bizauskas.

Iliustruoja nuotraukomis ir dainomis

Pirmųjų paskaitų klausėsi keli dailininkai, istoriją studijuojantys studentai bei organizatorių giminaičiai. Tačiau netrukus garsas apie populiariai dėstomus pasakojimus pasklido plačiau. Dabar neretą kartą mažutėje galerijoje pritrūksta ne tik kėdžių, bet ir vietos stovėti. Klausytojai – ekskursijų vadovai, medikai, mokytojai, studentai.

Dažniausiai apie miesto praeitį kalba Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojas istorikas Dainius Elertas, leidyklos „Libra Memelensis“ vadovas, fotografas bei Klaipėdos praeities žinovas Kęstutis Demereckas, paskaitas skaitė istorikai Vasilijus Safronovas, Lijana Pušinskytė, muzikologė Rūta Vildžiūnienė.

V.Vaivada stengiasi, kad paskaitų temos įvairuotų. Kartais aptariama kurios nors miesto dalies raida nuo susiformavimo iki šių dienų. Tačiau nevengiama kalbėti apie istorinių įvykių poveikį visam miestui.

„Beveik visus pasakojimus iliustruoja skaidrės, o kai R.Vildžiūnienė pasakojo apie klaipėdiškių nešiosenos raidą, stebėjome ne tik fotografuotus ar pieštus drabužius, bet ir pati pranešėja bei dar dvi folkloro ansamblio „Auksodis“ narės vilkėjo klaipėdietiškais drabužiais, be to, skambėjo šio krašto dainos. Tikimės, kad kovą pasakodamas apie laikus, kai Klaipėda buvo Prūsijos sostinė, pranešėjas vilkės Napoleono armijos uniforma. Žodžiu, bandome ieškoti atraktyvumo ir naujų spalvų paskaitoms“, – pasakojo V.Vaivada.

Klausytojų sulaukia vis daugiau

Nė lito negaunantis už šių vakarų organizavimą, niekieno neskatinamas ir negirdintis jokių pagyrų mokslininkas tikina tai darantis ne tam, kad būtų pastebėtas valdžios.

„Didžiausias džiaugsmas, kai į galeriją ateina daug žmonių, kai pranešėjams užduodama įvairių klausimų, o garsas apie vakarus sklinda iš lūpų į lūpas. Tai verčia tikėti, kad klaipėdiečiams tokie renginiai reikalingi“, – dėstė paskaitų ciklo organizatorius.

V.Vaivada pasakojo, kad mintis rengti „Vakarus su senąja Klaipėda“ kilo ne iškart. Prieš keletą metų jis su studentais organizuodavo diskusijas, kurias buvo pavadinęs „History džiazas“. Tačiau tai buvo labiau į profesionalus orientuoti renginiai.

„Iš dalies šių vakarų krikštatėviu galima būtų vadinti ir dienraštį „Klaipėda“. 2002-aisiais ruošiantis minėti Klaipėdos 750 metų sukaktį laikraštis ilgą laiką šeštadieniais spausdindavo svarbiausias miesto praeities datas. Jas rasti ir susisteminti ėmėmės drauge su D.Elertu, – prisiminė V.Vaivada. – Tas darbas pagimdė mintį apie vakarus plačiajai miesto visuomenei, kurių metu būtų kalbama apie miesto praeitį.