Uostamiestyje daugėja netvarkomų, apleistų pastatų, kuriuose apsistoja benamiai ir narkomanai. Už objektų nepriežiūrą taikomos sankcijos savininkų nedrausmina.
Miesto taryba patvirtino apleistų, nenaudojamų pastatų, kuriems nustatytas maksimalus nekilnojamojo turto tarifas, sąrašą. Tai daroma kasmet.
Šiemet į sąrašą įtraukti 36 objektai. 22 apleistų pastatų savininkai į jį įrašyti buvo ir praėjusiais metais. Išbraukti iš sąrašo 8 objektai, tačiau jame atsirado 14 naujų. Pernai apleistų pastatų, kuriems nustatytas maksimalus nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, buvo 30.
„Situacija prastėja. Tam įtakos turi ekonominis sunkmetis. Pasiaiškinti, kodėl nesitvarko, pakviesti pastatų savininkai dejavo, jog darbams neturi pinigų, o objekto niekas neperka. Jiems lieka laukti laikų, kada atsigaus nekilnojamojo turto rinka ir galės parduoti savo turtą asmeniui, kuris nori ir turi už ką jį remontuoti“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.
Miesto taryba apleistų pastatų savininkams nustatė maksimalų 1 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Tvarkingų pastatų savininkams jis siekia 0,8 proc.
Tikimasi, kad didesnis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas paskatins apsileidėlius tvarkytis. Tačiau kadangi mokestis skaičiuojamas nuo nekilnojamojo turto mokestinės vertės, tai, nepaisant didesnio tarifo, apleistų pastatų savininkai moka tiek pat arba tik šiek tiek daugiau nei tvarkingų pastatų savininkai.
Nekilnojamojo turto mokestinė vertė nurodoma registruojant pastatą. Ji nustatoma atsižvelgiant į statybų, patalpų įrengimo išlaidas. Bėgant metams, pastato mokestinė vertė mažėja.
Apleistų pastatų savininkams taip pat taikomos nuobaudos – įspėjimas arba bauda nuo 200 iki 1000 litų. G.Pocius ne kartą yra tvirtinęs, jog nėra priemonės, kuri sudrausmintų apsileidėlius.
Naujausi komentarai