Rado 58 šlakius

Visuomeninės gamtos apsaugos asociacijos "Lašišos dienoraštis" nariai lapkričio 30 d. kartu su aplinkosaugininkais, dalyvaudami reide Kuršių mariose, užfiksavo, kiek lašišinių žuvų iš tiesų patenka į verslinės žvejybos atstovų tinklus.

"Vykdant gamtos apsaugos reidą Šilutėje, vienoje verslininkų valčių buvo rasti net 58 šlakiai. Kadangi žuvų uodegos yra nukirstos, viskas legalu. Verslininkai, tikrindami tinklus, gali ištraukti šlakių ar kitų lašišinių žuvų. Jei žuvys yra gyvos, jie privalo jas paleisti į vandenį. Tačiau kyla klausimas, kiek realiai tokių žuvų yra paleidžiama? Mūsų skaičiavimais, prisidengiant legalia tvarka, per metus Kuršių mariose verslininkai sugauna apie 30 tonų lašišinių žuvų", – aiškino asociacijos vadovas Kęstutis Klimavičius.

Mes juk žvejų valtyse negyvename.

Reikalauja draudimų

Žvejus mėgėjus labiausiai siutina, kad visa tai vyksta lašišinių žuvų žvejybos draudimo laikotarpiu.

"Atsižvelgiant į tai, kad lašišos į Kuršių marias plaukia neršti ir jų žvejyba žvejams mėgėjams leidžiama tik su žvejo mėgėjo kortele, o nuo spalio 15 d. iki sausio 1 d. apskritai negalima, prašome visiškai uždrausti žvejams verslininkams Kuršių mariose gaudyti lašišas, o sugavus, nepaisant to, ar jos gyvybingos, nedelsiant paleisti ir taip mažinti tyčinį jų gaudymą", – teigė asociacijos prezidentas.

Bauda – 33,6 tūkst. eurų

Žvejai mėgėjai suskaičiavo, kiek jiems būtų atsiėjęs 58 šlakių laimikis.

"Jei šlakiai būtų pagauti ne žvejų verslininkų, o mėgėjų, mūsų lauktų 580 eurų bauda už vieną šlakį. Šiuo atveju bauda iš viso siektų net 33,6 tūkst. eurų. O jei pažeidimas būtų padarytas ichtiologiniame draustinyje, gamtai padaryta žala padidėtų iki 101 tūkst. eurų. Dabartinė teisės aktų nustatyta tvarka suteikia išimtines teises verslininkams žvejams gauti naudą iš žvejų mėgėjų. Nes būtent mėgėjai perka licencijas, už kurias surinktos lėšos patenka į žuvų išteklių atkūrimo finansavimą. O žvejai verslininkai dažnu atveju pelnosi nelegaliai parduodami Kuršių mariose sugautas lašišas", – nuomonę išsakė asociacijos vadovas.

Valgo visas kaimas?

Šilutės gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Stanislovas Sudeikis tikino, kad žvejų mėgėjų įvardijami skaičiai dažnokai nėra paremti patikimais įrodymais.

"Tinklai kiekvieną dieną tikrai nėra tikrinami, juk yra vėjuotų dienų. Pasakymai, kad 30 t. išgaudoma kasmet, nėra tiesa. Taip, neatmetama, kad žmonės gali imtis gudrybių, tačiau kiek kartų tikrinome, na, nėra taip, kad pilnomis lašišų valtimis žvejai verslininkai grįžtų į krantą. Kiekvieną kartą privalu trumpąja žinute pranešti, kiek žuvų sugauta. Palaukiame krante, patikriname. Paaiškėja, kad skaičiai sutampa. Būna, kad 40 žuvų randame, kartais vos kelias, o kartais – nė vienos. Aš negaliu garantuoti, jog jie žuvų nepaleidžia iš viso, nes įrodyti reikėtų", – aiškino S. Sudeikis.

Verslininkai žvejai tam ir įpareigoti nukapoti žuvų uodegas, kad jų nebūtų įmanoma realizuoti rinkoje neatpažįstant.

"Jie gali jas naudoti savoms reikmėms – kepti, rūkyti ir valgyti. Aš nežinau, ar visos jos suvalgomos, gal visas kaimas valgo? Pasakyti, kad jie žuvų iš viso neparduoda, būtų visiška nesąmonė. Tik kontroliuoti tokios prekybos neįmanoma. Penkiasdešimties įmonių šeši inspektoriai neperpatikrins. Mes juk žvejų valtyse negyvename", – tikino S.Sudeikis.

Siūlymus atmetė

Pasak S. Sudeikio, Aplinkos ministerijai teritoriniai padaliniai ne kartą teikė siūlymus, kaip tobulinti tvarkas.

"Siūlymai nuolat atmetami verslininkų žvejų. Siūlėme pataisas, kurios įpareigotų žvejus verslininkus atskirus žvejybos įrankius tikrinti skirtingu laiku. Verslininkai iš karto pareikalavo kompensacijų kurui. Jei įsigaliotų draudimas žvejoti Kuršių mariose, kuo viskas pasibaigtų? Kelios dešimtys verslininkų žvejų įmonių pateiktų reikalavimus valstybei sumokėti už išėjimą iš verslo", – pastebėjo S. Sudeikis.