Vyriausybė nerado laiko

Nuo 2018 m. nėra nei institucijos, nei kriterijų, pagal kuriuos visos 60 šalies savivaldybių galėtų vertinti apleistus, neprižiūrimus pastatus ir šiuo pagrindu sudaryti jų sąrašą.

"Iki tol mes apleistų pastatų sąrašą sudarydavome pagal dar 2013 m. savivaldybės tarybos patvirtintą netvarkomo, apleisto arba nenaudojamo arba naudojamo ne pagal paskirtį Nekilnojamojo turto naudojimo tvarkos aprašą, bet prieš ketverius metus viskas pasikeitė", – sakė Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.

2018 m. Seimas patvirtino įstatymą, pagal kurį kriterijus, kuriais remiantis statiniai būtų įtraukiami į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Tačiau per ketverius metus, nepaisant savivaldybių pastangų, Vyriausybė taip ir neatrado laiko ir neįgaliojo jokios institucijos, kuri galiausiai nustatytų tuos kriterijus, aiškius ir konkrečius visai valstybei.

Nelaukdami, kol mūsų savivaldybei Vyriausybės atstovas įteiks teikimą, mes imamės veiksmų.

Klaipėda ieško sprendimo

Pakeitus Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatas, pagal kurias kriterijus nustato tik Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir ankstesni savivaldybių patvirtinti apleistų pastatų nustatymo aprašai tapo niekiniai, šalyje nuvilnijo teisminių ginčų karuselė.

Kai kurių apleistų statinių savininkai tuomet nesutiko, kad jų turtas būtų įtrauktas į šį sąrašą.

Negana to, Vyriausybės atstovė, apskrityje palaikydama įstatymo raidę, Palangos savivaldybei netgi surašė dėl to teikimą.

"Palangos savivaldybės apleistų pastatų nustatymo tvarkos aprašas buvo panašus kaip ir mūsų. Požymių, pagal kuriuos nustatomi apleisti pastatai, buvo dar daugiau. Bet palangiškiai buvo sukritikuoti, pareikalauta, kad jie peržiūrėtų tvarkas. Taigi, nelaukdami, kol mūsų savivaldybei Vyriausybės atstovas įteiks teikimą, imamės veiksmų", – patikino G.Pocius.

Gediminas Pocius. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Klaipėda šiuo atveju ketina remtis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu, kuriame yra straipsnis, reglamentuojantis, kas yra apleistas, neprižiūrimas nekilnojamasis turtas.

Ten nurodoma, kad statinys gali būti įtraukiamas į apleistų pastatų sąrašą, kai jo būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai.

"Kol Vyriausybė nesiteikia nustatyti kriterijų, mes juos "paimsime" iš paties įstatymo ir teiksime aprašą tvirtinti miesto tarybai. Aprašo tikslas yra nustatyti statinius, kurie yra apleisti ar neprižiūrimi, įvertinti jų savininkų veiksmus dėl šių objektų naudojimo, priežiūros, būklės gerinimo. Po to jau galėsime suregistruoti ir apleistus pastatus, bet tai reiškia, kad tas apleistų pastatų sąrašas bus dar trumpesnis, o gali ir nė vieno objekto jame nelikti. Yra ir tokia tikimybė", – pabrėžė G.Pocius.

Sąrašas neatspindi realybės

Apleistų statinių sąraše daugiausia Klaipėdoje yra buvę apie 30 griuvenų.

Po to kasmet sąrašas vis trumpėjo, kol susitraukė iki trijų adresų.

Šiemet apleistų pastatų sąrašo tarybai savivaldybės specialistai tvirtinti dar neteikė.

Tačiau artimiausiam posėdžiui teiks jų nustatymo tvarkos aprašą, kurį parengė vadovaudamiesi Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu.

"Per pastaruosius ketverius metus tie apleistų ir neprižiūrimų pastatų sąrašai mieste nebuvo skaitlingi. Mes tuos pastatus įtraukdavome į sąrašus saikingai, kad neįsiveltume į bereikalingus teisminius ginčus, kurie paskui pareikalauja daug darbo, laiko sąnaudų ir administracinių resursų", – tikino G.Pocius.