Klaipėdos universitete gana siauram ratui buvo pristatyta projekto koncepcija mįslingu pavadinimu "Transporto jungtis tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos".

Vienas šio renginio iniciatorių – Seimo narys Dainius Kepenis, paklaustas, kokia tai bus jungtis – tiltas per marias ar oro linija, nustebo: "Kokia jungtis? Tunelis po Kuršių mariomis. Žmonės yra viską paskaičiavę ir žada pristatyti. Jis pirmiausia skirtas pėstiesiems, dviračiams ir elektromobiliams. Dabar bus tik problemos apčiupinėjimas, kad be reikalo nekeltume ažiotažo. Tačiau tai labai reali idėja."

Politikas pateikė pavyzdį, kad tokių tunelių po vandeniu yra ir Olandijoje, ir Norvegijoje, kur jų priskaičiuojama iki 30.

"Valstybei tai nieko nekainuotų, jeigu valstybė apie tai kalbėtų. Tai padarys tie, kurie investuos", – optimizmo nestokojo D.Kepenis.

Valstybei tai nieko nekainuotų, jeigu valstybė apie tai kalbėtų.

Dienraštis "Klaipėda" apie sumanymą kasti tunelį po Kuršių mariomis jau rašė 2015 m. straipsnyje "Smiltynės link – tuneliu?".

Prieš ketverius metus tikinta, jog tokio įrenginio statyba esą kainuotų net tris kartus pigiau nei tiltas per Kuršių marias.

Pasiūlymo autorius visuomeninės organizacijos "Metro sąjūdis" valdybos pirmininkas J.Zykus 2015 m. kalbėjo, jog tilto kaina viršytų 51 mln. eurų, tunelio statyba su baseinu kainuotų iki 20 mln. eurų.

Projekte siūloma tunelį tiesti ne per visas Kuršių marias. Analogiškuose pasaulyje jau egzistuojančiuose statiniuose iš tiesų dažniausiai dalis kelio trajektorijos įrengiama virš vandens, o dalis – po vandeniu.

Tunelio inžinerinis statinys sudarytų 1,2 km. Tačiau paties tunelio ilgis būtų 400 m. Statyba vyktų dviem etapais.

Projekto koncepcijos pristatyme dalyvavęs Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys "Klaipėdai" teigė: "Techniškai turbūt galima padaryti ir tiltą, ir tunelį. Tačiau būtina gerai pasverti, ar mums to reikia, ar verta tiek investuoti ir ar mums tai atsipirks."