Ar Kuršių mariose galėjo paskęsti ir „Grigeo“ ateitis?

Mistiniai gamyklų vamzdžiai

Klaipėdos prokurorai nuo sausio 7-osios atlieka tyrimą dėl įmonės veiklos – teigiama, kad ji nevalytas nuotekas į Kuršių marias galėjo leisti specialiai tam sumontuotu aplinkvamzdžiu, kuris gamyklos dokumentuose nepažymėtas. Taip galėjo būti daroma ne vienus metus, tad žala aplinkai gali siekti dešimtis milijonų eurų. Prokurorė Gina Skersinskytė sakė mananti, kad nevalytos nuotekos buvo leidžiamos su vadovybės žinia, tai buvo daroma kasnakt. Tad įtariamųjų, kaip teigė prokurorė, bus ne vienas ir ne du.

"Grigeo" vadovas Gintautas Pangonis tikino, kad netinkamai išvalytos nuotekos į Kuršių marias pateko per avarinį vamzdį. Jo teigimu, kai kurios nuotekos į marias Dumpiuose pateko po mechaninio valymo, bet neišvalytos biologiškai.

O kokia situacija kitose "Grigeo" grupės įmonėse? Gamyklos šalia Vilniaus, Grigiškėse, vadovybė tikino, kad įmonė aplinkos neteršia. Tačiau čia apsilankę Vilniaus valdžios, "Vilniaus vandenų" atstovai ir aplinkosaugininkai teigia nesantys tikri, ar įmonė, turinti daugiau vamzdžių į Nerį, nei deklaruoja, neišleidžia per juos nevalytų atliekų. "Grigeo" sausio 13 d. žurnalistams ir aplinkosaugininkams parodė devynis vamzdžius į Nerį, tačiau pastarieji jų rado daugiau. Vadovai aiškino, kad kiti vamzdžiai yra seni ir nebenaudojami.

Kodėl nesuskaičiuota?

Negi per 30 metų nepriklausomybės metų nebuvo įmanoma suskaičiuoti oficialių ir neoficialių vamzdžių Lietuvos gamyklose?

"Čia susiduriame su struktūrine aplinkosaugos problema, – "Kauno dienai" sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys. –  Galima surasti vieną ar kitą žemesnio rango aplinkosaugininką, kuris bus nubaustas, kaip dvi pareigūnės dėl gaisro Alytaus "Ekologistikos" padangų perdirbimo gamykloje, kurioms pateikti įtarimai galimai dėl korupcijos, galimai dėl aplaidumo. Galbūt "Grigeo" atveju bus surastas koks Klaipėdos aplinkosaugininkas, kuris privalėjo prižiūrėti, bet pražiūrėjo. Tai būtų rasti ir nubausti tik iešmininkai. Jie ne patys kalčiausi. Galbūt blogai atliko pareigas, bet buvo tik sistemos dalis.

Pati sistema yra ydinga ir gerokai supuvusi. Dar nuo senesnių laikų, kai buvo regioniniai aplinkosaugos departamentai, jie buvo suaugę su vietos verslais, apraizgyti artimais santykiais. Dėl to dažnai atsirasdavo korupcinių sandėrių, nusikaltimų. Ir aplinkosaugininkai nematydavo, kaip sąvartynuose, perdirbimo įmonėse kaupiasi kalnai atliekų. Šios imdavo vartų mokestį, tačiau niekas nekontroliavo, kas už tuos pinigus padaroma.

Tas pat ir kalbant apie išleidžiamą iš gamyklų vandenį. Žmonės tiek metų skundžiasi blogu kvapu, rašo laiškus įvairiausioms tarnyboms. Pastarosios arba nieko neranda, arba negali rasti, arba nenori rasti. Iš tiesų tai struktūrinės ydos, todėl reikėtų keisti visą struktūrą."

L.Balsys sakė rengiantis pasiūlymus, kad būtų atgaivinta ekologinė policija, kad būtų suteikti didesni įgaliojimai visuomenininkams, nevyriausybininkams, neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams. Kad jie turėtų didesnius įgaliojimus, kad galėtų užfiksuoti pažeidimą ir surašyti protokolą. Šiuo metu jie nieko negali. Turi teisę tik su etatiniu inspektoriumi jo darbo metu, t.y. iki 17 val., dalyvauti reiduose.

"Tokius dalykus mums rekomenduoja ir ES, o šių rekomendacijų Lietuvoje nesilaikoma, – "Kauno dienai" aiškino Seimo narys. –  Dabartiniai "valstiečiai", atėję su labai žaliais šūkiais, nieko nedaro. Ir dabartinis, ir buvęs aplinkos ministrai nedarė. Gal ir norėjo, bet negalėjo daryti. Tokios yra struktūrinės problemos ir jei mes jų neišspręsime, toliau viskas liks, kaip buvę. Gal tik bus nubausti vieni, kiti pažeidimų padarę pareigūnai. Gal ir įmonių atstovai."

Neturėtų būti avarinių

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos instituto prof. Laimos Česonienės, daugelis nuotekų valymo įrenginių turi avarinį vamzdį, kuriuo, įvykus avarijai, nevalytos nuotekos išleidžiamos į gamtinę aplinką, kad būtų nesustabdytas gamybos procesas ir būtų patirti minimalūs finansiniai nuostoliai. Apskaičiuojama žala gamtai, susimokama už taršą.

Laima Česonienė

"Tačiau jokie pinigai negali sumažinti jau padarytos žalos gamtai. Nei Kuršių marios, nei Baltijos jūra neturi avarinio vamzdžio, patekusi tarša ten kaupiasi, – savo komentare teigia prof. L.Česonienė. – Daugelio ekologų nuomone, jau pats tokių vamzdžių įrengimas – nusikaltimas gamtai. Juo labiau kad naudojimasis jais yra nekontroliuojamas. Tai ir parodė įvykiai įmonėje "Grigeo Klaipėda".

Anot L.Balsio, ir kitose šalyse nusikalstamos taršos netrūksta. Didžiosios tarptautinės kompanijos, ypač naftos, kalnakasybos, bando kai ką nutylėti, bando į aplinką išleisti nuodingąsias medžiagas. Tačiau kitur tie skandalai greičiau išaiškinami.

"Nusikaltimai daromi visur, bet sistema, kuri suseka ir kontroliuoja juos, daugelyje demokratinių valstybių veikia geriau nei pas mus. Korupcijos visame pasaulyje yra, skiriasi tik kontroliavimo būdai ir galimybės, o nuo to priklauso jos mastas", – pridūrė parlamentaras.

STT mato daug skylių taršai

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) siūlo prieš taršos leidimo išdavimą visais atvejais atlikti neplaninius aplinkosauginius patikrinimus, kad būtų tinkamai įvertinta, ar situacija atitinka dokumentuose pateiktus duomenis.

STT nuomone, galiojantis teisinis reguliavimas neužtikrina, kad leidimus išduodanti Aplinkos apsaugos agentūra būtų laiku informuojama apie ūkinės veikos vykdytojo planuojamus įrenginio ar veikimo pakeitimus ir išplėtimą, kurie gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai. Taip pat sudaro galimybes gana ilgą laiką tęsti teršiančią aplinkos orą, žemę, vandenį ir keliančią tiesioginę grėsmę gyvūnams ir žmonėms veiklą.

Atsižvelgdama į srities visuomeninę reikšmę ir taršos atvejį Klaipėdoje, STT antikorupciniu požiūriu įvertino taršos leidimų ir taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų išdavimą, keitimą, naikinimą bei leidimų sąlygų laikymosi kontrolę. Nustatyta, kad neužtikrinamas paraiškų derinimas su atsakingomis institucijomis, terminas, per kurį turi būti susipažinta su paraiškos dokumentais, yra per trumpas, o prieš taršos leidimo išdavimą ne visada atliekami patikrinimai.

Nustatyta, kad tinkamai neužtikrinamas paraiškų dėl taršos leidimo išdavimo ar keitimo derinimas ne tik su atsakingomis institucijomis ir savivaldybe, kurios teritorijoje numatoma ūkinė veikla, bet ir su visuomene.

Nuostatos, leidžiančios priimti sprendimą negavus atsakymo ar pastabų iš Aplinkos apsaugos departamento, vertinamos kaip ydingos, nes sudaro galimybę išduoti taršos ar TIPK leidimus tinkamai neįvertinus galimos taršos apimties. Taip pat, atsižvelgiant į paraiškoje pateikiamų duomenų kiekį ir sudėtingumą, manoma, kad terminas susipažinti su jais yra per trumpas.

Pastabų dėl taršos leidimų ir TIPK leidimų išdavimo bei jų sąlygų laikymosi kontrolę reglamentuojančių teisės aktų STT yra pateikusi dar 2016 m., atlikusi korupcijos rizikos analizę Aplinkos apsaugos agentūros veiklos srityse, tačiau į jas iki šiol nebuvo atsižvelgta.

Padariniai jaučiami stipriai

Parlamentaro L.Balsio teigimu, šioje skandalingoje istorijoje vienintelis teigiamas aspektas: "Grigeo" partneriai atsisakė prekiauti jų produkcija, taip simbolizuodami savo nepritarimą tokiam verslo modeliui, kai, norint piginti produkciją, daromas nusikaltimai aplinkosaugai. Tai geras ženklas, parodantis, kad ne visas verslas toks ir ne visi dideli "Grigeo" partneriai tai toleruoja."

Linas Balsys

Kuršių marias teršusios "Grigeo Klaipėdos" produkcijos nebeperka penkios Lietuvos baldų pramonės įmonės, gaminančios produkciją koncernui "Ikea", o "Grigeo" pagrindinės įmonės Grigiškėse pagaminto tualetinio popieriaus, servetėlių, vienkartinių rankšluosčių – didžiausias Baltijos šalyse statybos, remonto ir buities prekių tinklas "Kesko Senukai", parduotuvės "Iki", "Norfa" ir "Rimi".

Anot analitikų, dalies prekybininkų sprendimas nepirkti "Grigeo" grupės, kurios įmonė Klaipėdoje teršė Kuršių marias, produkciją – pamoka visam verslui. Mat, sparčiai keičiantis žmonių požiūriui į ekologiją, klimato kaitą, taupymas aplinkos sąskaita gali virsti milžiniškais nuostoliais ir paskandinti net galingą kompaniją.

Iškart, vos pasklidus žiniai apie pradėtą tyrimą, "Nasdaq" Vilniaus biržoje "Grigeo" akcijų vertė krito 29,4 proc. Kompanijos vertybiniais popieriais antrąją sausio savaitę buvo prekiaujama tik tris dienas, dėl taršos incidento prekyba įmonės akcijomis buvo sustabdyta sausio 7-osios popietę iki pat sausio 10-osios.

Padorumas irgi perkamas?

Dažnai mėgstama deklaruoti, kokia graži Lietuvos gamta, kad tai didžiausia mūsų vertybė. Ir pats "Grigeo" vadovas G.Pangonis žiniasklaidai yra kalbėjęs, kaip jis mėgsta Kuršių marias. Kodėl kalbame viena, o darome kita?

"Vienas iš paaiškinimų galėtų būti – tai posovietinis mentalitetas, – mano L.Balsys. – Atsiradus laisvai ekonomikai, laisvam verslui, laisvam pelnui, kartu radosi ir grobuoniškumas: jei yra galimybė sumažinti sąnaudas ir gauti didesnį pelną, taip ir siekiama daryti. Socialiai atsakingos įmonės koncepcija Lietuvoje dar gana nauja. Pas mus dar tik socialinės verslo atsakomybės pradžia."

Lietuvoje atsiranda nemažai bendrovių, kurios tikrai laikosi žalumo idėjų, puikiai bendrauja su socialiniais partneriais, sudaro darbo sąlygas. Tačiau kartais paaiškėja netikėtų dalykų.

"Grigeo" atvejis – stulbinantis, daugeliui žmonių sunkiai suvokiamas, kad įmonė, kuri deklaravo, kad ji būtent tokia, o pamatėme, kad ne tokia, – sakė politikas. – Tokia garbinga laikyta įmonė, turinti "Baltosios bangos" apdovanojimų, reklamuojanti skaidrumą, ekologiškumą, žalumą, galimai padarė baisų nusikaltimą teršdama aplinką. Liūdnas atvejis. Ir kiek dar tokių yra, mes nežinome. Beveik 200 įmonių Lietuvoje, kurios turi kokius nors valymo įrenginius, kurios potencialiai gali išleisti į aplinką valytą ar nevalytą vandenį ir kt.

Aišku, vyks teismas, bus atskleista, kokią įtaką darė pats "Grigeo" įmonių grupės prezidentas, ką apie tai žinojo. Ką žinojo jų atskirų įmonių, ir Klaipėdos, ir Vilniaus, ir kitų, kurios šiuo metu tikrinamos, vadovai. Gausime atsakymus ir bus matyti, ar čia yra tik atskiri atvejai, ar reikia kalbėti apie mentaliteto problemas. Gal galvojama, ai, išleisim nevalytą vandenį į marias, išsisklaidys teršalai patys, savaime viskas praeis.

Nemaža dalis verslo tai suvokia. Jauni žmonės, gavę išsilavinimą užsienyje, pamatę pasaulio, grįžta į Lietuvą ir pradeda verslus. Jie, manau, yra pažangesni. Na, o senosios kartos, sovietinės, kuri verslus sėkmingai įsuko, požiūris, sakyčiau, pasenęs. Ji labiau toleruoja nesąžiningumą, kitaip žiūri į gamtą. O tiek metų leidus į Kuršių marias teršalus, kentės ateities kartos."

Boikotas gali lemti bankrotą?

VDU profesorė L.Česonienė mano, kad tai, jog dėl "Grigeo Klaipėda" taršos skandalo vis daugiau prekybos centrų atsisako pardavinėti įmonės gaminius, vyksta akcijos, nėra teisinga, nes žala gamtai jau padaryta.

"Jeigu įmonė bankrutuos, nebus kam atlyginti žalos. Gauti pinigai turi būti panaudoti aplinkos apsaugos reikmėms, – komentare aiškino mokslininkė ir priminė kitą skaudžią temą: – Be to, daugelis prekybos tinkluose parduodamų prekių – iš Kinijos ir kitų šalių, kuriose apie aplinkosaugą iš viso nekalbama. Jokios gamybinės nuotekos nevalomos, atliekos ir šiukšlės išpilamos į gamtą, dažnai – į upes ir vandenynus."

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, raginimai vartotojams nepirkti "Grigeo" produkcijos gali atsiliepti ne tik įmonei, bet ir nekaltiems darbuotojams.

"Žvelgiant iš gyventojų taško, ta protesto išraiška yra gana suprantama, nes faktai šokiruojantys, tačiau iš darbuotojų perspektyvų – tai gali turėti neigiamų padarinių. Visada "Grigeo" koncerno įmonės darbo vietas galėjome vadinti gana geromis ir darbdaviai iki šiol darbuotojais rūpinosi pakankamai gerai. Turėjome ir kolektyvines sutartis, dar dabar turime. Labai būtų gaila, jei dėl vienų ar kitų sprendimų ir kažkieno aplaidumo dalis darbuotojų netektų savo darbo vietų, darbo užmokesčio arba mažėtų socialinės garantijos, – naujienų agentūrai ELTA sakė LPSK pirmininkė. – Labai tikimės, kad darbuotojams nereikės nerimauti. Iš tikrųjų šita žinia sukrėtė visus – ir pačius darbuotojus. Darbuotojai, kaip jų profsąjungos pirmininkė sakė, yra šokiruoti, bet viskas lyg ir stabilu. Įmonė dirba, moka mokesčius, tiesiog norėtųsi, kad išlaikytų darbo vietas. Bet, be abejo, taip pat negali pateisinti ir tos žalos gamtai."

Lietuvos profesinės sąjungos "Solidarumas" pirmininkė Kristina Krupavičienė taip pat stojo ginti į teršimo skandalą pakliuvusios popieriaus perdirbimo įmonių grupės darbuotojų. Ji išsiuntė laišką Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, Seimo Socialinių reikalų komitetui, ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui ir "Grigeo" prezidentui G.Pangoniui, kuriame reiškiamas susirūpinimas darbuotojų ateitimi ir reikalaujama, kad, išieškant baudas, jos būtų paimtos ne iš darbuotojų atlyginimų.

Jeigu įmonė bankrutuos, nebus kam atlyginti žalą. Gauti pinigai turi būti panaudoti aplinkos apsaugos reikmėms.

Turi atsakyti tik savininkai

"Dešimtmetį Klaipėdos visuomenininkai bandė priversti Klaipėdos savivaldybės ir gamtosaugos institucijų vadovus imtis veiksmų prieš taršą, kurios kvapą jautė visi klaipėdiečiai, tačiau nieko nebuvo daroma. Raginame valdžios atstovus imtis veiksmų ir pareikalauti asmeninės atsakingų už gamtosaugą institucijų vadovų ir "Grigeo" vadovų atsakomybės, kad tokie atvejai daugiau nebepasikartotų.

Įmonės savininkai turi sumokėti už visą gamtai ir gyventojams padarytą žalą, pažeidimus padariusios įmonės savininkai šią žalą turi padengti iš savo pelnų, o ne sąžiningai dirbusių paprastų darbuotojų sąskaita, sumažinant jiems atlyginimus", – rašoma laiške.

Laiške atkreipiamas dėmesys apie neaiškią darbuotojų ateitį įmonėje.

"Esame susirūpinę darbuotojų, dirbančiųjų įmonėje, ateitimi. Valstybinės institucijos turi bausti ne įmonę, atimant iš darbuotojų darbo vietas, o jos savininkus, atimant jų nesąžiningai gautus pelnus. "Grigeo" atvejis turi būti pamoka visiems verslininkams, kurie krauna pelnus, pažeisdami Lietuvos įstatymus, kad neteisėtos veiklos laikai baigiasi ir tokia veikla ateityje atneš nebe pelnus, o tik nuostolius", – teigiama laiške.

"Darbuotojai neturėtų nukentėti, – savo nuomone pasidalijo ir parlamentaras L.Balsys. – Vadovai, kurie kalti, privalėtų prisiimti atsakomybę, kuo greičiau atlyginti žalą, atlikti bausmes, jei jos būtų skirtos teismų, o įmonės turėtų toliau veikti.

Aišku, tai nėra taip paprasta. Rinka reaguoja, akcijų vertė krenta. Būtų gaila, jei įmonės žlugtų. Tokiais atvejais dažnai atsiranda kiti investuotojai, kurie perperka akcijas. Būna jos ir restruktūrizuojamos, atskiriant gerąjį verslą nuo blogojo."