Oficialiai skelbiama, kad liepos kamieno apimtis turėtų siekti 5,8 m. Tačiau kasdien pro šį medį pravažiuojanti klaipėdietė Giedrė svarstė, ar tik medis nebus plonesnis nei skelbiama. Toks įspūdis esą susidaro dėl kamieno ertmių.

Išmatavus medžio apimtis, abejonės išsisklaidė. Ir šiandien tebėra tie patys 5 m ir 80 cm. Liepa vis dar tokia pat galinga, nepaisant amžiaus ir ne itin geros augavietės.

Tiesa, pastaraisiais metais ji kiek atsigavo, kai aplinkos saugos specialistai, susivieniję į Arboristų sąjungą, pasistengė, kad Storoji liepa būtų aptverta medine tvorele.

Tada Lietuvos arboristų sąjungos atstovas biologas Algis Davenis pastebėjo, kad liepos augavietė labai išsekinta, žmonės, grėbdami lapus, per daug švariai tvarkydami aplinką, pažeidė natūralius dirvožemio atkuriamuosius procesus.

O natūralioje gamtoje po medžiu pūva lapai, mediena, tame puvime dalyvauja tam tikri mikroorganizmai, grybai, per kuriuos medis ir pasiima maistingąsias medžiagas.

Storosios liepos aplinka esą išsekinta, sutrikdyta natūrali medžio mitybos grandinė. Todėl šio įspūdingo lapuočio augavietė buvo aptverta, taip šį medį saugant nuo miesto ir žmonių įtakos. Be to, buvo pašalintos nudžiūvusios šakos, betoniniai implantai iš kamieno ertmių. Teigiama, kad liepos gaivinimo procesas gali trukti net 10 metų.

Storajai liepai gali būti apie 300 metų, tačiau jos apaugusios žaizdos byloja, kad medis dar yra gyvybingas ir turi perspektyvą. Tai – valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas.

Medis yra vieno kamieno ir auga šalia Minijos gatvės, netoli sankirtos su Bijūnų gatve. Liepos aukštis – 15 m, lapuotumas – 60–90 proc.