- Daiva Janauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šv. Jono bažnyčios liekanos atskleidžia tyrėjams ne tik šio pastato, bet ir miesto praeitis detalių.
Archeologė Raimonda Nabažaitė atviravo turėjusi vilčių aptikti daugiau unikalių radinių, bet ir tai, ką rado, yra įdomu, o kai kuriais atvejais – netikėta.
Šį sezoną Šv. Jono bažnyčios teritorijoje kasinėjimus tikimasi baigti spalio viduryje. Kitais metais viliamasi atidengti visą buvusios bažnyčios teritoriją ir iš aukštai fiksuoti jos liekanas.
Miesto praeitimi besidomintiems žmonėms verta pasižvalgyti, kas šiuo metu vyksta Turgaus, Mažosios Vandens ir Tomo gatvių juosiamoje teritorijoje. Juolab kad greta bažnyčios kasinėjimų organizuojami ir buvusios berniukų gimnazijos liekanų tyrimai.
Aptikome apskritą inžinerinį įrenginį su grindyse sumontuotu kanalu ir metalinėmis grotelėmis. Kaip ši sistema veikė, dar sunku spręsti, tai dar teks aiškintis.
Ketinimai atstatyti Šv. Jono bažnyčią inspiravo detalius archeologinius tyrimus. Jų reikia dar ir tam, kad būtų žinoma, ar buvusios bažnyčios pamatus bus galima panaudoti ją atkuriant. Tyrimų metu tikimasi rasti interjero ir eksterjero detalių, padėsiančių atkurti kaip įmanoma autentiškesnį šventovės vaizdą.
Šiemet pavyko atidengti apie 400 kv. m plotą. Kitiems metams liks dar apie 300 kv. m. Archeologai neturi tikslo iškasinėti visą apie 3 m siekiantį kultūrinį sluoksnį, kuriame yra ir klaipėdiečių palaidojimų. Atstatant bažnyčią juos tikimasi palikti nepaliestus.
Aptiko: tyrėjai rado ir prie bažnyčios palaidotų žmonių palaikų, kurie atsidūrė pastato konstruktuose. / Vytauto Liaudanskio nuotr.
R. Nabažaitė apgailestavo, kad griaunant bažnyčią po karo nepalikta nieko aukščiau pamatų. Susidomėję tyrinėjimais senieji klaipėdiečiai ne kartą pasakojo, ką pokariu šioje vietoje yra matę, radę ar net išsinešę.
Rasta patvirtinimų, kad karo pabaigoje bokštas buvo susprogdintas.
Tai, ką šiemet archeologams pavyko atidengti, byloja apie bažnyčios gyvavimą nuo 1706 m. iki 1854 m. didžiojo miesto gaisro. Po jo bažnyčia buvo atstatyta ant tų pačių pamatų. Rasta daiktų, suteikiančių informacijos apie tai, kaip bažnyčia atrodė iki gaisro.
Apžiūrinėjant atidengtą plotą galima pamatyti dviejų vidinių kolonų vietą.
"Didžiausias mūsų atradimas – 1925 m. pastatytas bažnyčios šildymo sistemos įrenginys. Iš istorinių šaltinių žinoma, kad dujinis šildymas tais metais buvo pakeistas cirkuliuojančiu oro šildymu. Aptikome apskritą inžinerinį įrenginį su grindyse sumontuotu kanalu ir metalinėmis grotelėmis. Kaip ši sistema veikė, dar sunku spręsti, tai dar teks aiškintis", – pasakojo archeologė.
Smulkūs klaipėdiečių buities daiktų fragmentai į bažnyčios teritoriją pateko su gruntu atstatant ją po gaisro.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Alytaus kolegija siekia prisijungti prie Klaipėdos universiteto1
Alytaus kolegija siekia prisijungti prie Klaipėdos universiteto (KU). ...
-
Gyventojai sukilo prieš ryšio bokštą: prasidėjus statyboms, ėmėsi piketų27
Klaipėdos rajone žmonės priešinasi telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ ryšio bokšto atsiradimui. Įmonė suplanavo investicijas, pradėjo statybas, o tuomet gyventojai surengė piketą. ...
-
Darbai Vingio pasaže – iki rugsėjo10
Vingio pasaže vis nesibaigia tvarkymo darbai. Gyventojai jau ėmė kalbėti, kad neva dirbama per lėtai, rezultatų beveik nematyti. Tačiau Klaipėdos savivaldybės atstovai tikino, kad darbai tikrai vyksta, visus juos tikimasi užbaigti iki vasaros pradži...
-
Šišioniškių tarmė – dar gyva
Žmonių, kurie kalba Pamario krašto tarme, vis mažėja, išsaugoti unikalią šnektą darosi vis sudėtingiau. Klaipėdos krašte anksčiau paplitusi šišioniškių tarmė yra gyva ne tik knygose, ją saugo ir nedi...
-
Vyksta dar viena klaipėdiečių apklausa4
Prieš aštuonerius metus Klaipėdos savivaldybės taryba buvo patvirtinusi miesto tikslinę teritoriją, kurioje į infrastruktūrą bei paslaugas buvo investuojamos europinės lėšos. Tuomet buvo apklausiami aplinkiniai gyventojai, kurių ...
-
Atnaujintoje Melnragės bibliotekoje – šventė
Melnragės centre esantis pastatas nušvito naujomis spalvomis – po daugiau nei metus trukusio kapitalinio remonto bendruomenei duris atvėrė modernizuotas Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Melnragės padalinys. Atnaujintame pastate sur...
-
A. Petrošius neatsisako idėjos atidaryti visą parą veikiančią biblioteką7
Buvusio kandidato į Klaipėdos merus Audriaus Petrošiaus tikslas – mieste atidaryti visą parą veikiančią biblioteką. Rinkimams pasibaigus politikas tikina, kad jis vis tiek sieks šį tikslą įgyvendinti. ...
-
Gripo rodikliai uostamiestyje vėl auga
Klaipėdoje ūgtelėjo sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Numanomos priežastys – higienos reikalavimų nesilaikymas, nesiskiepijimas, taip pat oro temperatūros svyravimai, lemiantys staigesnius per...
-
Sezonas prasideda: naudotas padangas galite atiduoti nemokamai1
Nuo balandžio 1 d. Lietuvoje vėl galima važinėti su vasarinėmis padangomis. Lietuvoje sukurta tokia sistema, kad gyventojams būtų patogu naudoti nebetinkamas padangas atiduoti nemokamai. ...
-
Kuršių nerijoje – pavasario ženklai1
Baigiantis kovui, Kuršių nerijoje kasdien apsireiškia vis daugiau pavasario pranašų: sugrįžo pempės, triukšmauja margieji geniai ir juodosios meletos. Pradėjo perėti jūriniai ereliai, didieji kormoranai, lizdų tvarkymą ir ...