Arkties vaiduokliai išniro iš 19-ojo amžiaus

Po 170 metų trukusių paieškų Karaliaus Viljamo salos pakrantėse neseniai buvo atrasti Arkties vaiduokliais laikomi Johno Franklino ekspedicijos laivai „Erebus“ ir „Terror“.

Paskutinė viltis

1845 m. gegužės 19 d. iš Temzės išplaukė du to meto moderniausi laivai „Erebus“ ir „Terror“. Didžiosios Britanijos admiraliteto nurodymu garsus britų tyrinėtojas ir karinių jūrų pajėgų karininkas seras J.Franklinas buvo pasiųstas šiais laivais ieškoti jūrų kelio tarp Atlanto ir Ramiojo vandenynų per Arkties vandenis.

Tuomet, kaip ir dabar, geopolitika buvo varomoji jėga, skatinanti Arkties tyrinėjimus. Atsižvelgdami į tai, kad Rusija aktyviai ieškojo „šiaurinio kelio“ palei Sibiro krantus, britų politikai, siekdami tu pačių tikslų – atrasti trumpesnį kelią iš Europos į Aziją, siuntė tyrinėtojus į Amerikos žemyno šiaurę.

Tuo metu Šiaurės vakarų jūrų kelias vis dar atrodė lyg miražas. Anglų jūrininkas ir kaperis Martinas Frobisheris dar 16 a. atliko tris žygius, ieškodamas to kelio. Po jo tą patį bandė padaryti ir kiti anglų jūrininkai – Johnas Davisas, Henris Hadsonas, Thomas Buttonas, Villiamas Baffinas, Robertas Bylotas ir Luke Foche. Šio kelio paieška buvo ir paskutinės Jameso Cooko kelionės Ramiajame vandenyne (1776–1779) tikslas. Jo žygį nutraukė Beringo sąsiauryje prasidėjusi žiema.

Vadovas: sero J.Franklino paveikslas, tapytas 1845 m. prieš išvykstant į ekspediciją. (cbn.ca nuotr.)

J.Franklino ekspedicija buvo paskutinė anglų viltis atrasti tai, ko per kelius šimtmečius nepavyko suieškoti kitiems anglų jūrininkams. Todėl šiam tikslui pasiekti negailėta išlaidų.

Prabangiausia poliarinė ekspedicija

„Erebus“ ir „Terror“ buvo tvirtai suręsti kariniai laivai, aprūpinti naujausia Viktorijos laikų technologija. Prieš išvykstant į kelionę, jų korpusai buvo apkalti geležies plokštėmis. Jie  tapo pirmaisiais Karališkojo jūrų laivyno sraigtiniais laivais su garo mašinomis. Varomi 25 AG mašinomis, 31 m ilgio laivai judėjo 4 mazgų (7,4 km/val.) greičiu.

Norint pasiekti didesnį greitį arba taupyti degalus, reikėjo kelti bures. Siekiant apsaugoti sraigtą ir vairą nuo pažeidimų laivui dreifuojant leduose, buvo sumontuota sistema, leidžianti juos įtraukti į korpuso vidų.

Pasak amžininkų, dar nė viena poliarinė ekspedicija nebuvo aprūpinta su tokia prabanga ir dosnumu. Įgulos komfortui užtikrinti poliarinėmis sąlygomis, laivuose buvo įrengta vidinė šildymo sistema. Karininkų salone stovėjo raudonmedžio stalai, o stalo įrankiai buvo sidabriniai.

Knyga: lemtinga 1845 m. „Erebus“ ir „Terror“ ekspedicija ir laivų nuolaužų atradimo pristatymas. (cbn.ca nuotr.)

Išplaukdami į kelionę, laivai apsirūpino maisto ir gėrimų atsargomis mažiausiai trejiems metams. Be įprastų maisto atsargų, tokių kaip miltai ir mėsos konservai, į laivus buvo pakrauta 4 500 litrų citrinų sulčių, skirtų gintis nuo skorbuto, kelios tonos arbatos, šokolado, alkoholinių gėrimų (daugiausia romo, degtinės, vyno) ir tabako.

Pasirūpinta ir dvasiniu penu. „Erebus“ ir „Terror“ bibliotekos turėjo maždaug po 1 500 knygų, 200 biblijų ir maldaknygių. Kiek-vieno laivo įgula buvo aprūpinta daugybe vadovėlių, skirtų neraštingų jūreivių mokymui. Ryla su 50 melodijų, įvairūs muzikos instrumentai ir dagerotipo aparatas (fotoaparato pirmtakas) papildė įrangą, skirtą moksliniams tyrimams. Keista, kad ekspedicijos dalyviai nepasirūpino sausumos ir jūros žinduolių medžioklei reikalingais ginklais. Jie turėjo tik keletą šratinių šautuvų, kurių paskirtis paįvairinti keliautojų meniu paukštiena.

Tragiškas likimas

Po trumpų sustojimų Škotijos Orknio salose ir Grenlandijoje laivai išvyko į Arkties Kanadą, tikėdamiesi per jos sąsiaurius ir salų labirintus pasiekti Ramųjį vandenyną. 1845 m. liepos 26 d. pakeliui jie sutiko du banginių medžiotojų laivus. Tai buvo paskutinis ekspedicijos dalyvių kontaktas su europiečiais. Nuo to laiko niekas daugiau jų nei matė, nei girdėjo.

Per ateinančius 150 metų buvo surengta daugiau nei 30 paieškos ekspedicijų, kurios šukavo Kanados arktinį salyną, norėdamos sužinoti J.Franklino ir jo bendražygių likimą. Jos rado tik apleistas stovyklavietes, mirusių žmonių kaulus ir šimtus keliautojams priklausiusių daiktų, nuo medvilnės marškinių fragmentų iki sidabrinių desertinių šaukštelių. Apie laivus jokio ženklo.

Atradimas: „Parks Canada“ archeologas apžiūri nuskendusį „Erebus“. (cbn.ca nuotr.)

1859 m. pavasarį Karaliaus Viljamo saloje po akmenų krūva buvo rastas dokumentas su dviem pranešimais. Iš jų paaiškėjo, kad abu laivai pusantrų metų buvo įkalinti leduose. Per tą laiką, kankinami žiauraus poliarinio šalčio ir ligų, mirė 24 vyrai, įskaitant ir patį ekspedicijos vadovą J.Frankliną, kuris į paskutinę kelionę išvyko būdamas 59 metų.

Išgyvenusieji ketino sausuma pasiekti atokią kailių prekybos faktoriją Kanados žemyne už 100 mylių. Nė vienas iš likusių gyvų 105 vyrų ten niekada nepasirodė.

Įspūdingi radiniai

Kas nulėmė tokios gerai parengtos ekspedicijos tragišką likimą? Buvo viliamasi, kad tai padės atskleisti surastos ekspedicijos laivų nuolaužos.

Prireikė beveik 170 metų, kol buvo aptiktas vienas laivas iš pražūčiai pasmerktos ekspedicijos. 2014 m. rugsėjo 7 d. Kanados paveldosaugos agentūros „Parks Canada“ jūrų archeologai palyginti sekliuose vandenyse netoli Karaliaus Viljamo salos aptiko „Erebus“ nuolaužas. Po dvejų metų maždaug už 45 mylių 24 m gylyje buvo rastas ir antras J.Franklinoekspedicijos laivas „Terror“.

Pasak „Parks Canada“ archeologų, atradimai juos nustebino ir pradžiugino. Povandeninis archeologas Ryanas Harrisas laikraščiui „The New York Times“ pasakojo, jog jam sunku buvo patikėti, kad po vandeniu paniręs yra 170 metų senumo laivas „Terror“, nes jame buvo pažeisti tik stiebai ir takelažas, o visa kita liko.

Nors nardymo sezonas Arkties vandenyse labai trumpas, o vanduo čia visada labai šaltas, archeologams pavyko apžiūrėti 20 laivo kajučių, einant iš vienos patalpos į kitą. Lentynose vis dar tvarkingai rikiavosi lėkštės ir taurės, savo vietose stovėjo stalai ir lovos. Įspūdis toks, sakė R.Harrisas, jog atrodė, kad įgula laivą paliko neskubėdama.

Archeologų nuomone, laivas nuskendo greitai, jo nesutriuškino ledai. Vienintelė zona, į kurią nardytojai negalėjo patekti, buvo kapitono miegamasis. Matyt, paskutinis iš jo išėjęs asmuo užrakino duris. Iš abiejų nuskendusių laivų buvo iškelta per 350 artefaktų. „Parks Canada“ agentūros ir Gjoa Haven inuitų bendruomenės atstovai mano, kad jie padės nustatyti tai, kas įvyko laivuose prieš jiems nuskęstant.

Tikimasi, kad „Terror“ ir „Erebus“ laivų nuolaužos ir muziejuje eksponuojami daiktai, rasti nuskendusiuose laivuose, pritrauks daugiau turistų į Gjoa Haven.



NAUJAUSI KOMENTARAI

priekule

priekule portretas
kur matutis

opa

opa portretas
O kaip musu obkomas?Ne juokiu neramumu?

tadas zurnalistui

tadas zurnalistui portretas
johnas, jamesas, thomas... zurnaliste, tu ashillas
VISI KOMENTARAI 4

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių