Pinigai nėra numatyti

Visai neseniai įspūdingu renginiu paminėtos Pilies bokšto pabaigtuvės Klaipėdos piliavietėje.

Šv. Jono bažnyčios bokštas būtų tarsi atsvara šiam statiniui ir taptų dar viena senojo miesto dominante, kurios labai trūksta šioje uostamiesčio dalyje.

Ne Klaipėdoje yra svarstančiųjų, kad dar vieno bokšto statyba galbūt nėra svarbiausias objektas miestui šiuo metu.

Pačioje Klaipėdoje, pasak miesto mero, požiūris kitoks.

„Dėl Šv. Jono bažnyčios atstatymo visuomenėje yra vieninga nuomonė, ir tai labai skatina siekti to užsibrėžto tikslo. Turime neišspręstų klausimų dėl sklypo, bet jau yra parengti techninio projekto sprendiniai, gauti specialieji architektūros reikalavimai, ir mes tikimės, kad kitų metų pradžioje, pirmame ketvirtyje turėsime ir statybos leidimą“, – teigė A. Vaitkus.

Meras prisiminė, kad tuo klausimu buvo nemažai diskutuota su buvusiu premjeru Gintautu Palucku ir nutarta, kad tai turėtų būti vienas prioritetinių projektų Klaipėdai, kuri yra vienintelis didmiestis, senamiestyje neturintis bažnyčios.

„Tuomet man buvo labai džiugu, kai po kelių savaičių pamačiau, kad šis projektas įtrauktas į prioritetinių projektų sąrašą Vyriausybėje. Dabar bandome susitikti su premjere Inga Ruginiene, kvietėme ją atvykti į Klaipėdą. Esame pasiruošę vykti ir į Vilnių. Labai tikiuosi, kad artimiausiu metu pavyks susitikti ir apspręsti klausimus dėl finansavimo“, – kalbėjo A. Vaitkus.

Meras neslėpė, kad Kultūros ministerijoje tokiam objektui pinigų nėra numatyta, bet yra ir kitos biudžeto eilutės, kuriose įmanoma rasti lėšų bažnyčios bokšto statybai.

Preliminarūs skaičiavimai rodo, kad projektui reikėtų apie 6 mln. eurų, bet įvairios aplinkybės gali lemti išaugusią statybų sumą, nes tai nėra paprastas statinys.

Klausimas tebekybo ore

Tebekybo ore ir centrinio Klaipėdos pašto sutvarkymas, jo pastatų kompleksas priklauso Kultūros ministerijai.

Miestas dvejus metus iš eilės vis gaudavo buvusio kultūros ministro Simono Kairio patikinimus, kad pinigai pašto pastatų sutvarkymui yra skirti, tik prašė, kad savivaldybė įvardytų, kokiomis veiklomis ten bus užsiimama.

„Mes jau seniai pasakėme, kaip jį įveiklinsime, bet, deja, pastatas ir šią žiemą kentės nuo atmosferinio poveikio. Esu pateikęs raštą, kad miestas šį pastatų kompleksą sutiktų perimti, bet kėlėme ir tam tikras sąlygas. 7 mln. eurų pašto išorės sutvarkymui būtų pakankama suma, bet drįstu manyti, kad ji galėtų būti ir didesnė. Tuo klausimu kalbėjau ir su vienos, ir su antros, ir su trečios Vyriausybės atstovais“, – teigė meras.

Miesto vadovas kelis kartus pabrėžė neigiamą atmosferinį poveikį šiam unikaliam Klaipėdos pastatui.

„Esu apie tai ne kartą sakęs ponui S. Kairiui, bet, panašu, jis net nesuprato, apie ką kalbu. Aiškinau, kad pašto stogo viršutinėje dalyje yra nukritę parapetai, per juos į pastato sienų tarpus patenka lietaus vanduo, kuris naktimis užšąla, dėl to sproginėja mūro sienos. Taip mums bediskutuojant, galiausiai pernai dalis pastato sienos nugriuvo. Gerai, kad į uždarą vidinį kiemelį, o ne gatvėje ant žmonių ar automobilių“, – kalbėjo A. Vaitkus.

Miesto vadovas teigė, kad bent jau stogą galėjo pradėti tvarkyti, nes būtent pro stogą į pašto vidų patenka krituliai.

Buvo atvykę Kultūros ministerijai pavaldžios institucijos Kultūros infrastruktūros centro atstovai, kurie apžiūrėję paštą tarpusavyje šnibždėjosi, kad pastato būklė tikrai labai tragiška.

„Kuo daugiau kritulių pateks į jo vidų, tuo padėtis toliau blogės. Kiekvieną dieną pro savo kabineto langą matau tą pastatą, sunku ir skaudu žiūrėti, kaip jis nyksta akyse. Galiu konstatuoti, kad nemačiau jokių ministerijos veiksmų gelbstint pašto kompleksą. Tad kas toliau? Todėl kraštutinis žingsnis yra jį perimti miestui, juolab net ir ketinimų protokolas pasirašytas, bet pagal jį pastatai visų pirma turi būti sutvarkyti ir tik tada atiduoti savivaldybei“, – pabrėžė A. Vaitkus.

Kiekvieną dieną pro savo kabineto langą matau tą pastatą, sunku ir skaudu žiūrėti, kaip jis nyksta akyse.

Vienas didžiausių rūpesčių

Dar vienas skaudulys – Atgimimo aikštės klausimas, kuris kol kas įšaldytas.

Kiek dar miestas turi laiko įrengti automobilių stovėjimo aikšteles pagal įsipareigojimus, susijusius su Muzikinio teatro projektu, finansuoto ES?

„Laiko reglamentai nėra nustatyti, tačiau reikalavimai turėti automobilių stovėjimo vietas šalia Muzikinio teatro niekur nedingo. Visuomenininkai bando siūlyti „Klaipėdos energijos“ teritorijoje įrengti aikšteles, bet žmonės nežino, kokie planai yra numatyti konkrečioje miesto teritorijoje, be to, yra konkretūs atstumai, kurioje vietoje nuo teatro turi būti įrengta ta aikštelė“, – teigė miesto vadovas.

Anot A. Vaitkaus, vis dėlto nėra taip, kad Atgimimo aikštės reikalai visai nejuda.

Vyksta vidinės diskusijos, klausimų aptarimai ir sprendimų ieškojimai.

Mero teigimu, Atgimimo aikštėje elementai, kurie bus pripažinti kultūros vertybe, turėtų būti išsaugoti.

„Visada sakiau, kad tokius elementus tikrai galime įprasminti, kad visuomenė galėtų juos matyti. Yra galimybė juos integruoti ir į grindinį ar statinio sieną, galiausiai sudėti į futliarus, kaip yra civilizuotame pasaulyje, ypač Romoje, kur tokių sprendimų yra begalės“, – kalbėjo meras.

Viena galimybių – tuos vertingais pripažintus elementus dengti geotekstilės plėvele ir užkasti.

Autoritetingi archeologai, tiek Vladas Žulkus, tiek Jonas Genys, siūlė atlikti kasimo darbus, kurie numatyti Atgimimo aikštės techniniame projekte, tada fotografiniu būdu dokumentuoti radinius, viską nuskenuoti, skaitmenizuoti, tai ir būtų pati didžiausia šios vietovės vertė bei turtas mokslo prasme.

Tai būtų ne projekto pakeitimas, o tik tam tikrų dalykų integravimas į patį projektą.

O bent menkiausias projekto pakeitimas, mero teigimu, reikštų jo sustabdymą mažiausiai penkeriems metams arba neribotą jo įšaldymą.

„Taigi turime tokią aplinkybių visumą. Dabar architektai rengia pasiūlymus, kaip būtų galima suderinti paveldą su techniniu projektu, jo iš esmės nekeičiant. Tikimės, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo sprendimas leis įgyvendinti projektą, pritaikant paveldą visuomenės pažinimui. Komisija yra pakviesta atvykti į Klaipėdą, pasivaikščioti, pasižiūrėti, kaip čia viskas atrodo vietoje, ir tada apsispręsti“, – teigė A. Vaitkus.

Laukimas: kada pagaliau pajudės darbai Atgimimo aikštėje, priklauso nuo paveldosaugininkų apsisprendimo. / D. Janauskaitės nuotr.

Judina marinų klausimą

A. Vaitkaus manymu, negalima atidėlioti planų plečiant pramoginių laivų prieplaukas Klaipėdoje.

Be planuojamo įrengti Žiemos uosto pramoginiams laivams, savivaldybės administracija pietinėje miesto dalyje, už Kiaulės Nugaros, prieš kurią prišvartuotas suskystintųjų gamtinių dujų laivas-saugykla, nusiteikusi įrengti dar vieną rekreacinę zoną, prilygstančią Giruliams ir Melnragei, – vadinamąjį Stariškių pocentrį.

Mero teigimu, kuo greičiau tas uostelis bus pastatytas, tuo greičiau ir pietinės Klaipėdos gyventojai, kurių yra keliasdešimt tūkstančių, galėtų dviračiais, paspirtukais labai greitai pasiekti Kuršių marių pakrantę ir mėgautis poilsiu.

„Šioje vietoje yra išskirtinės galimybės pastatyti jachtų prieplauką. Čia būtų galimybės buriavimo mokyklos „Žiemys“ vaikams mokytis buriuoti, taip pat irkluotojams, pastatyti kempingą ir pritraukti turistus iš Europos. Yra ir daugiau kitų vizijų. Svarbu ir kad uosto direkcija kuo greičiau pradėtų statyti molus, kuriuos privalo pastatyti“, – kalbėjo meras.

O šiuo metu svarbiausias klausimas – ar pakankamai išnaudojamas miesto centre esantis Pilies uostas?

Čia yra iki pustrečio šimto vienkartinio saugojimo vietų pramoginiams laivams švartuoti.

„Su bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ naująja vadove dabar kalbamės apie visų krantinių, kurios dabar yra naudotinos šiai įmonei, paskirtį ir naudojimo būdus. Kaip tik tai vyksta dabar. Pateikėme jiems mus dominančius klausimus, laukiame atsakymų. Jie turi daryti investicijas, dalį jų jau mačiau – ten daromi pontoniniai įtvirtinimai prie švartavimo vietų“, – patikslino meras.

Gatvę teks pertvarkyti

Kalbėdamas apie miesto ūkio reikalus, A. Vaitkus teigė, kad didesnių pretenzijų dėl gatvių dangų kokybės rangovams neturi.

„Pastarasis projektas, kuris buvo toks „gyvas ir greitas“, tai – Dubysos gatvės ir Taikos prospekto sankryža ties prekybos centru. Ten tikrai viskas sutvarkyta labai greitai ir gerai, nakties metu, ko anksčiau nėra buvę. Bet Liepų gatvės remonto kokybė tikrai netenkina. Čia turėjome pretenzijų ir savo darbuotojams, kurie tinkamai ir laiku nesukontroliavo darbų eigos, nes jau proceso metu buvo akivaizdu, kad nebus lygi danga ir ne visų šulinių dangčiai bus idealiai integruoti“, – teigė meras.

Klaipėdos vadovo teigimu, užsakant rangos darbus, kaip ir visus kitus mieste, tokie reikalavimai buvo keliami.

Anot mero, jis informuotas, kad su rangovu buvo keli susitikimai, bet nuspręsta laukti pavasario, nes oras šiuo metu neleis tinkamai ir kokybiškai atlikti visų darbų.

„Pavasarį visa ta gatvės dalis, visa dalis, o ne vienas ar kitas lopas, kaip čia kai kas siūlė, turės būti perdaryta, sutvarkant šulinius, kad jų dangčiai būtų idealiame lygyje, ir visus kitus nelygumus, kurie dabar yra susiformavę. Yra numatyti labai dideli gatvės tvarkymo darbai Šilutės plente“, – patvirtino A. Vaitkus.

Sprendimas: po geležinkelio viaduku Herkaus Manto gatvėje atnaujintas lietaus nuotekų vamzdynas turėtų sumažinti nuolatinių potvynių tikimybę šioje vietoje liūčių metu. / Įmonės „Klaipėdos vanduo“ nuotr.

Visas vanduo – į Klaipėdą

Atkreipdamas dėmesį apie situaciją dėl lietaus nuotekų tinklų sutvarkymo, kad intensyviai lyjant neužtvintų miesto gatvės, meras teigė, kad kaip tik pabaigtas tinklų remontas po geležinkelio viaduku Herkaus Manto gatvėje.

Ten buvo pakloti nauji kito diametro vamzdžiai į kompresorinę, kur esantys du galingi siurbliai turėtų užtikrinti labai greitą vandens nusiurbimą šioje gatvės dalyje, kuri paprastai, esant intensyvioms liūtims, nuolatos patvindavo.

„Tai viena ryškiausių matomų investicijų. Labai smagu, kad rangovai sugebėjo atlikti taip, kaip norėta, nepaliečiant pačio viaduko konstrukcijų. Dabar čia klaipėdiečiai tikrai pajus efektą, nes šioje vietoje patvindavo nuolatos“, – pabrėžė A. Vaitkus.

Meras pridūrė, jog šio vieno gatvės ruožo vandens nuotekų sutvarkymas iš esmės problemos neišspręs, nes tai yra rimta bėda visos šalies mastu.

„Labai gaila, kad buvęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas nepadėjo savo gimtajam miestui ir nepasirūpino konkrečiomis investicijomis, pavyzdžiui, išvalant Dangės upę. Visa potvynių problematika mūsų mieste susieta su visa Lietuva. Pavyzdžiui, Vilniuje iš gatvių lietaus vanduo galiausiai pasiekia mus“, – akcentavo uostamiesčio vadovas.

A. Vaitkaus teigimu, Klaipėda kenčia nuo nevaldomos urbanizacijos, kuri vyko visą nepriklausomybės laikotarpį, kai didžiausi plotai, ypač didmiesčiuose, buvo užbetonuoti ir užkloti trinkelėmis, taip sumažinant erdves susigerti lietaus vandeniui į gruntą.

„Todėl liūčių metu mus pasiekia milžiniški vandens kiekiai, vanduo sukyla tiek, kad mūsų lietaus vandens kolektoriai savaime nebepajėgūs praleisti vandens į Dangę, Kuršių marias ar Baltijos jūrą, kur taip pat vandens lygis yra pakilęs apie 20 cm. Bet yra sprendimo būdai, siūliau, ką reikia daryti Lietuvai, remdamasis savo darbo patirtimi uoste. Reikia samdyti aukščiausio lygio ekspertus iš Nyderlandų, daryti studiją ir numatyti urbanizuotus elementus, kurių pagrindu liūčių metu būtų galima į atskirus rezervuarus tą vandenį sukaupti, o po to jau išleisti į marias ir Baltijos jūrą“, – teigė meras, pridūręs, kad anksčiau ar vėliau tai turėtų būti išspręsta, nes pakeisti didesnio diametro lietaus nuotekų vamzdyną visame mieste reikėtų mažiausiai dešimties metų.

Tačiau net ir tai nieko nepakeistų, nes urbanizacija toliau tebevyksta, tad situacija, miesto vadovo teigimu, tik blogės.