Kiekvienais metais Lietuvos pajūryje randama daugiau kaip 20 paliktų pilkųjų ruonių jauniklių ar sužalotų suaugusių ruonių.

Viena pagrindinių tokių radybų priežasčių – žmogaus ūkinė veikla – žvejyba, laivyba, cheminė jūros tarša.

Lietuvoje sužeisti, sergantys ruoniai ar pasimetę ruonių jaunikliai lig šiol buvo gydomi Lietuvos jūrų muziejuje, o sustiprėję paleidžiami atgal į Baltijos jūrą.

Tačiau muziejininkai ruoniais rūpinosi neturėdami tam tinkamų patalpų.

Ruoniukai pirmiausia patekdavo į administracinį pastatą, kurio viename kabinetų jiems įrengtos dvi vonios.

Per daugiau nei 30 metų Lietuvos jūrų muziejuje buvo išgydyta ir paleista į laisvę jau pusantro šimto Baltijos ruonių jauniklių.

Naujasis centras svarbus ne tik muziejui, ne tik Klaipėdai, net ir ne vien tik Lietuvai, o ir visoms kitoms šalims prie Baltijos jūros.

Jame bus įgyvendinama šiuolaikinius mokslo ir praktikos standartus atitinkanti jūros gyvūnų tyrimų ir gelbėjimo sistema, vykdomi gyvūnų biologijos tyrimai bei skatinamas visuomenės švietimas ir edukacija.

Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų, dėl žmonių veiklos kenčia vandens gyvūnai.

Per pastaruosius 10 metų daugėja ir kritusių Lietuvos pakrantėje ruonių.

Vien per pastaruosius ketverius metus rasta per 200 gaišenų.

Naujajame centre planuojama per sezoną priimti iki 30–40 ruoniukų. Centras bus skirtas ir jūriniams paukščiams.

Pilkieji ruoniai – didžiausi Baltijos jūros žinduoliai, dažniausiai aptinkami Lietuvos pakrantėje.

Be jų Baltijos jūroje gyvena dar dvi ruonių rūšys – žieduotieji bei paprastieji, ir vienas banginis – paprastoji jūrų kiaulė.

Atsikuriančioje Baltijos pilkųjų ruonių populiacijoje jau yra apie 30 tūkst. šios rūšies individų.

Iki Antrojo pasaulinio karo Baltijoje gyveno apie 100 tūkst. ruonių.