Kraštutinis variantas

Prognozuojama, kad "valstiečių" vajus prieš alkoholio vartojimą turės ne vien, kaip tikimasi, teigiamų socialinių pasekmių.

Nemokamuose renginiuose uždraudus prekiauti alumi ir sidru, šios šventės gali tapti mokamos. Tarp jų ir viena masiškiausių – Jūros šventė.

"Jeigu bus priimtos tokios įstatymo pataisos, kad alkoholiu bus galima prekiauti tik mokamuose renginiuose, mes, kaip renginių organizatoriai, turbūt siūlysime savivaldybei apmokestinti Jūros šventę. Bet nemanyčiau, kad bus apmokestintas patekimas į senamiestį", – tokias perspektyvas prognozavo viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" direktorius Romandas Žiubrys.

Esą jau ir iki šiol teritorija, kurioje vyko šventė, buvo suskirstyta zonomis ir alkoholiu buvo prekiaujama anaiptol ne visur.

Veikiausiai panašios zonos išliktų ir ateityje, ten būtų galima prekiauti alkoholiu, patekimas į tą zoną būtų galimas už tam tikrą simbolinį mokestį.

Statistika – ne argumentas?

Oficialią statistiką ir dėl planuojamų pokyčių galbūt kilsiančias problemas "Klaipėdos šventės" vadovas šią savaitę pristatė ir klaipėdiečiams Seimo nariams, tarp jų – "karo prieš alkoholį" iniciatorių "valstiečių" atstovui Dainiui Kepeniui.

"Su Jūros šventės rėmėjais yra pasirašomos ilgalaikės sutartys, šventę remiantys alkoholio gamintojai kartu finansuoja ir kitus renginius, tarp jų ir tokius, kuriuose alkoholiu neprekiaujama. Lyginant su 2010 m., laikinų kavinių skaičius yra sumažėjęs per pusę, pernai šventės teritorijoje, kuri apėmė 73 ha, veikė 31 laikina kavinė, dauguma jų sukoncentruotos Kruizinių laivų terminale bei Danės skvere. Tad norintys tikrai galėjo rasti zonų be alkoholio", – vardijo R.Žiubrys.

Pernykštis Jūros šventės biudžetas siekė 450 tūkst. eurų, iš jų 60 tūkst. eurų – alkoholio gamintojų skirta parama.

Įsigaliojus draudimams prekiauti alkoholiu, Jūros šventei gresia netekti šių pinigų.

Be to, šventei skiriamos ir tos lėšos, kurias į savivaldybės biudžetą už leidimą prekiauti alkoholiu sumoka prekybininkai – iš šios rinkliavos gaunama apie 39 tūkst. eurų.

Jūros šventė nėra tokia neblaivi, kaip bandoma įteigti.

Organizatoriai apskaičiavo, jog šventėje apsilanko apie 400 tūkst. žmonių ir, darant prielaidą, kad alkoholį vartoja apie 100 tūkst., nes likusią dalį sudaro vaikai ir alkoholio nevartojantys suaugusieji, vienam asmeniui per tris dienas tenka po bokalą alaus.

Įžvelgiu laisvės ir žmogaus teisių ribojimą.

"Jūros šventė – tam tikra mūsų kultūros dalis. Ir labai nesinorėtų varžyti žmonių, bet reikėtų siekti, kad jie išmoktų saikingai vartoti alkoholį. Jo vartojimo apribojimą siečiau ne su ketinimais blaivinti piliečius, čia įžvelgiu laisvės ir žmogaus teisių ribojimą, o tai nėra gerai", – įsitikinęs R.Žiubrys.

Visi – ant vieno kurpalio

Dar viena didelė nemokama Klaipėdos šventė, kuri gali gerokai nukentėti nuo būsimų alkoholio įstatymo pataisų, – tradicinis Pilies džiazo festivalis.

Pasak "Klaipėdos pilies džiazas" asociacijos vadovės Ingos Grubliauskienės, galbūt yra tokių festivalių, kur žmonės atvyksta ir šėlsta ten keturias–penkias paras. Džiazo festivalis esą yra kitoks, čia per daugybę metų nėra buvę jokių incidentų.

"Čia grojama kitokia muzika. Ir labai gaila, kad dabar visi festivaliai yra maunami ant vieno kurpalio. Kalbama, kad į visus juos atvažiuoja žmonės tik prisigerti. Išties nėra taip. Jei šventėje bokalas alaus kainuoja kelis eurus, labai abejoju, ar ten ateina, kaip teigiama, girtuokliauti kokie nors asocialūs asmenys. Kalbant apie tai, kad festivalio savaitgalį beveik visi viešbučių kambariai rezervuoti, rodo, jog žmonės važiuoja čia į šventę, klausyti džiazo, o ne gerti alaus", – dėstė I.Grubliauskienė.

Žmonės važiuoja čia į šventę, klausyti džiazo, o ne gerti alaus.

Parama – tik simbolinė

Asociacijos "Klaipėdos džiazo festivalis", organizuojančios kasmetę didžiąją kelių dienų džiazo fiestą mieste, taip pat kitus muzikinius renginius bei TV projektus, metinis biudžetas yra du su puse karto mažesnis nei vienos Jūros šventės sąmata.

Remiantis oficialia finansinės veiklos ataskaita, kuri pateikta asociacijos tinklalapyje, pernai asociacijos "Klaipėdos džiazo festivalis" pajamos siekė 215 tūkst. eurų (užpernai – 236 tūkst. eurų). 17 tūkst. eurų iš jų pernai skyrė Klaipėdos savivaldybė, Kultūros taryba – 14 tūkst. eurų, dar 150 tūkst. eurų buvo verslo struktūrų parama.

Pilies džiazo festivalis turi apie pusšimtį rėmėjų. Pasak asociacijos vadovės, alkoholio gamintojų rėmimas sudaro tik labai nedidelę visų pajamų dalį.

"Manyčiau, kad tai būtų ne daugiau nei penki procentai viso biudžeto. Tačiau matau ir kitas aštrėjančias problemas, ne tik alkoholio klausimą. Įvairios renginiui būtinos paslaugos brangsta, atlikėjų honorarai didėja, gaunamos lėšos mažėja. Nepaisant to, mes vis dėlto bandysime išlaikyti tą festivalį nemokamą. Tokios yra ilgametės tradicijos, nesinorėtų jų keisti", – tikino I.Grubliauskienė.

Garsina Klaipėdą pasaulyje

Ne vieno dešimtmečio tradicijas puoselėjanti džiazo šventė Klaipėdoje garsina Lietuvą visame pasaulyje.

Čia kasmet koncertuoja pasaulinio garso žvaigždės. Ir kainuoja ne tik jų pasirodymai.

I.Grubliauskienė neslepia, kokių pastangų reikia įdėti ir kokį vadybinį darbą atlikti, kad supermuzikantus prisikviestų atvykti groti į nedidelę ir daugeliui mažai kam žinomą Europos provinciją.

Juolab pačioje "Klaipėdos džiazo festivalis" asociacijoje nuolat dirba tik vienas žmogus, kuriam per metus tenka organizuoti ne tik pagrindinį festivalį, bet ir kitus džiazo renginius.

Pernai pirmą pusmetį asociacijoje dirbo trys žmonės, paskui liko tik vadovė. 2016 m. darbuotojų išlaikymo sąnaudos siekė 51 tūkst. eurų kartu su mokesčiais "Sodrai".

Vadovės I.Grubliauskienės mėnesio alga, atskaičius mokesčius, siekia beveik 1,5 tūkst. eurų.

Dienraščio duomenimis, analogišką ir net didesnę algą gauna ir kitų uostamiesčio viešųjų įstaigų vadovai, užsiimantys švenčių organizavimu mieste.

Komentaras

Algirdas Barniškis

Festivalių organizatorius

Prasidėjus visai tai antialkoholinei kampanijai, aiškumo dėl alkoholio vartojimo renginiuose ir festivaliuose nebuvo ir iki šiol nėra. Kalbama, tarsi festivaliuose gal ir leis prekiauti alumi, tačiau laikinose kavinėse to daryti lyg ir nebus galima. Klausimas išlieka ir dėl pirkėjų amžiaus. Kodėl bus galima pardavinėti alkoholį tik nuo dvidešimties metų, kai niekur Europoje taip nėra? Jau dabar akivaizdu, kad festivaliai nukentės, jei bus draudžiama dar ir rėmėjų bei partnerių reklama. O šių renginių organizavimas kainuoja skirtingai, jų sąmata gali siekti ir šešiaženklę sumą. Alkoholio gamintojų rėmėjų lėšos neretai sudaro 8–30 proc. Jei mokamuose festivaliuose vis dėlto leis vartoti alkoholį, kyla klausimas, kaip bus su nemokamais renginiais. Ar tam, kad jie išliktų, turėtų tapti mokami?