„Aš jo nevedžioju ant grindų parduotuvėje, jis tiesiog būna man ant rankų. Visada taip eidavau, niekas nereagavo, o dabar išprašė, todėl likau nesupratusi – ką aš pažeidžiau?“ – klausė klaipėdietė Emilija, nenorėjusi, kad jos pavardė būtų minima.

Merginos nuomone, mažas gyvūnas ant rankų higienos taisyklių nepažeidžia, o kai kurie žmonių įpročiai, ypač mažų vaikų, kartais atrodo kur kas neatsakingesni.

„Jei vaikas laksto, liečia prekes, numeta ant grindų – niekam neįdomu. Šuniukas rankinėje ar ant rankų jau tampa problema, nejaugi tai logiška?“ – retoriškai klausė klaipėdietė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Justė Petkuvienė paaiškino, kad taisyklės dėl gyvūnų parduotuvėse nėra paliekamos tik parduotuvių nuožiūrai – jos nustatytos nacionaliniu lygiu.

Gyvūnų, nepriklausomai nuo jų dydžio ar laikymo būdo, parduotuvėse neturi būti.

Pasak specialistės, yra remiamasi Lietuvos higienos norma HN 15:2021 „Maisto higiena“, kurios keturioliktas punktas draudžia gyvūnų buvimą visose maisto prekybos vietose.

„Parduotuvėse, kurios prekiauja maistu, neturi būti gyvūnų augintinių – tai apima prekybos salę, sandėliavimo, pakavimo vietas ir maisto tvarkymo zonas“, – pažymėjo J. Petkuvienė.

Anot jos, pardavėjas atsako už tai, kad prekės būtų saugios ir apsaugotos nuo bet kokios galimos taršos, todėl gyvūnas, nors ir yra mažas, irgi laikomas rizikos veiksniu.

„Maisto tvarkymo vietose turi būti išvengta kryžminės taršos ir kitų pavojų, todėl gyvūnų, nepriklausomai nuo jų dydžio ar laikymo būdo, parduotuvėse neturi būti“, – aiškino specialistė.

Išimtis taikoma tik asmenims su negalia, jei naudojasi šuns vedlio pagalba ir turi tai patvirtinančius dokumentus – gyvūno pasą bei akreditaciją.

Tai reiškia, kad šuo rankinėje, ant rankų ar nešamas krepšyje nepatenka į leidžiamų atvejų sąrašą.

Panašu, kad parduotuvės laikosi aiškios pozicijos – taisyklės galioja visiems, o kontrolė griežtėja.