Apie darbą
Didžiausias mano darbas – rūpintis Klaipėdos nėščiosiomis ir jų šeimomis. Dirbu ne tik vadovaujamą, bet ir praktinį darbą. Kasdien dirbu dienos stacionare arba ambulatorijoje. Be to, budžiu, kartu su komanda dalyvauju gimdymuose. Kodėl vis mažėja vaikų, yra globalus klausimas. Moterys viską daro gerai, kartais net atrodo, kad jos daro pernelyg daug, dažnai noriu jas nuraminti, kad daugelis dalykų yra fiziologiniai ir instinktyvūs. Akušerija labai stipriai tobulėja ir žengia į priekį. Mūsų darbas labai reglamentuotas, personalo darbo kokybė pastaruoju metu labai pakilo. Vis vyresnės moterys susilaukia vaikų. Ir dabar turime brandaus amžiaus moterį, besilaukiančią vaikelio. Tiesa, Lietuvoje moterys gimdo pakankamai jauno amžiaus. Medicinos studentai dar renkasi akušerijos ginekologijos rezidentūrą, bet dirbti stacionarinio darbo, ypač akušerijos srityje, renkasi vis mažiau. Tai yra laba sunkus, be galo daug atsakomybės ir pasišventimo reikalaujantis darbas. Jauni žmonės turi kitokį požiūrį į gyvenimą, jie renkasi tokius gyvenimo kelius, kad galėtų daugiau laiko skirti sau. Tai suprantama, bet mums, medikams, dėl to sunku, akušerijos srityje labai norime jėgų pastiprinimo. Žmonės dažnai painioja akušerių darbą su gydytojo akušerio-ginekologo darbu. Aš esu gydytoja akušerė. Akušerių darbas susijęs su fiziologija: konsultavimas prieš pastojant, nėštumo priežiūra, pasiruošimas gimdymui, naujagimio priežiūrai, motinystei ir tėvystei, visi klausimai susiję su žindymu. Nors situacija keičiasi, akušerio profesija vis dar neturi tinkamo prestižo, savarankiško specialisto statuso. Mūsų ligoninėje akušeriams skiriama ypač daug dėmesio. Gydytojas diagnozuoja patologiją, sutvarko situaciją, o prie viso kito pasilieka akušerė, ji yra laikytoja ir vedėja už rankos.
Apie šeimą
Laikau save klaipėdiete, mano šviesios atminties tėtis buvo čia gimęs, mama kilusi iš Šilutės rajono. Aš esu studentų vaikas, gimiau ir augau Vilniuje. Šiek tiek gyvenome Tauragėje, o paskui atsikėlėme į Klaipėdą, baigiau „Ąžuolyno“ gimnaziją. Po rezidentūros Kaune grįžau į Klaipėdą. Mano mama yra vienos uostamiesčio mokyklos direktorė. Turiu brolį, jis taip pat – gydytojas, gyvena Kaune. Daug metų turiu gyvenimo draugą, gyvename kartu. Esu labai turtinga tuo, kad dar gyvos mano abi močiutės ir dar turiu nedidelę, bet labai artimą, palaikančią giminę. Vieni kitų gyvenimuose dalyvaujame labai glaudžiai, tai yra mano šeima plačiąja prasme.
Apie pomėgius
Aktyviai sportuoju, daug metų lankausi sporto salėje, atlieku įprastines treniruotes. Gal kiek daugiau nei prieš metus atradau jogą, nors niekada nemaniau, kad mano charakteriui tai gali būti tinkama ir man patiks. Esu baigusi narų kursus, šiltuoju metų laiku nardau. Norėčiau turėti daugiau laiko šiam pomėgiui, nes labai gerai jaučiuosi po vandeniu. Nuostabu panėrus jausti absoliučią tylą. Mano gyvenimas be galo aktyvus, dabar dar prisijungiau prie Rotary klubo veiklos. Tai tampa ir mano laisvalaikio praleidimo būdu bei hobiu.
Apie Klaipėdą
Neįsivaizduoju geresnio miesto gyventi nei Klaipėda. Kai ėjo į pabaigą mano rezidentūra, gavau pasiūlymą likti Kaune, buvau kviečiama ir į Vilnių. Bet aš visada laikiau save klaipėdiete, man net nekilo minčių, kad galėčiau gyventi kažkur kitur nei Klaipėdoje. Tai yra mano širdies miestas. Bet kuriuo momentu galiu būti mieste, jeigu noriu aktyvaus šurmulio. Visiškai šalia yra ir jūra, kopos, miškas. Nesu iš tų klaipėdiečių, kurie ištisus metus nemato jūros, aš pajūryje leidžiu labai daug laiko. Vasarą niekur nevažiuoju atostogauti. Man geriausios atostogos – mūsų pajūryje. Tik kai baigiasi mūsų šiltasis laikas, išsiruošiu kur nors toliau pagauti daugiau vasaros. Klaipėda yra geriausias miestas gyventi.
Gyvenimo kredo
Tokio gyvenimo kredo, kuriuo seku, neturiu. Yra viena frazė, kuri yra veikiau taisyklė, kuria vadovaujuosi gyvenime: „Elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi.“ Kai reikia priimti kokį nors sprendimą darbe ar gyvenime, paklausiu savęs, kaip norėčiau, kad su manimi tokioje situacijoje pasielgtų, ir viskas išsisprendžia labai lengvai.
Apie „Metų klaipėdietės“ konkursą
Žinojau apie „Metų klaipėdietės“ konkursą, tik detalių nesekiau. Kad pati galėčiau būti tarp pretendenčių, neturėjau net minties. Kai ligoninės viešųjų ryšių specialistai man pasakė, kad redakcijos darbuotojai negali su manimi susisiekti, pamaniau, kad tai pokštas. Tai buvo natūrali nustebimo reakcija. Be abejo, džiaugiuosi, kad mano darbas buvo pastebėtas.
Dienraštis „Klaipėda“ dėkoja garbės mecenatui „Mūsų laikas“, pagrindiniams rėmėjams: „Bastionų namai“, „Vlantana“, „Aldasta“, „Atostogų parkas“, „Bega“, rėmėjams: „Parsekas“, „KN Energies“, „Švyturys Go nealkoholinis“, „Klaipėdos Holivudas“, partneriams: Klaipėdos uostas, „Vaidenta“, „Nefrida“, „DFDS“, „Memelio miestas“, „Biofarmacija“, „Clinicus“, „VMG“, „Lotagma“, Vakarų Lietuvos krematoriumas, studija „Grožio evoliucija“.
