Baigusių misiją signatarų istorijos

Per daugiau nei tris nepriklausomybės dešimtmečius anapilin iškeliavo jau trečdalis Kovo 11-osios akto signatarų, kurių valia buvo atstatyta nepriklausoma Lietuvos valstybė. Tarp mirusiųjų – ir trys klaipėdiečiai – Alfonsas Žalys, Juozas Karvelis bei Romualda Hofertienė.

Jie balsavo "už"

Daugiau nei 30 metų praėjo po to lemtingo vakaro, kai 1990 m. kovo 11-ąją 22.44 val. buvo paskelbta, kad atstatoma nepriklausoma Lietuvos valstybė.

Už tai tuomet balsavo į Aukščiausiąją Tarybą išrinkti žmonių atstovai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, tarp jų – aštuoni klaipėdiečiai.

Tačiau signatarais vadinami ne visi Aukščiausiosios Tarybos deputatai, o tik tie, kurie vardinio balsavimo metu "Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo" akto pasakė esantys "už" Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimą.

Tokių buvo 124, jie ir yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. Tąkart susilaikė 6, prieš nebalsavo nė vienas.

Sukaktis: šiemet gruodžio 12-ąją sukaks 15 metų, kai mirė šviesaus atminimo klaipėdietis, Nepriklausomybės Akto signataras A.Žalys, kuris amžinojo poilsio atgulė Lėbartų kapinėse. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Tiesa, signataro vardas atsirado ne iš karto. 1991–1992 m. iškilmingųjų Kovo 11-osios posėdžių stenogramose signatarų vardas dar nebuvo minimas.

Signataro ženkleliai, pažymėjimo knygelės ir garbės raštai Lietuvos Nepriklausomybei pritarusiems deputatams buvo įteikti tik po trejų metų, 1993 m. kovo 11-ąją, iškilmingame Seimo posėdyje.

Nuo tada apdovanotieji pradėti vadinti 1990 m. Kovo 11-osios akto signatarais.

Neliko vyriausio ir jauniausio

Tačiau prireikė dar 10 metų, kad būtų priimtas Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymas, kuriame galiausiai būtų apibrėžtos šių žmonių teisės ir pareigos, socialinės garantijos ir atminimo pagerbimas.

O per tą dešimtmetį jau buvo mirę šeši signatarai.

Pirmasis jų amžinojo poilsio atgulė Valerijonas Šadreika (1938–1991), praėjus kiek daugiau nei trims su puse mėnesio po lemtingojo Lietuvai balsavimo.

1993 m. vasarį mirė iškilus mokslininkas Česlovas Kudaba (1934–1993), vėliau – Birutė Nedzinskienė (1955–1994).

Sprendimas: Kovo 11-osios akto signatarė klaipėdietė R.Hofertienė palaidota Vilniuje, Antakalnio kapinėse. (Š. Mažeikos / Fotobanko nuotr.)

1996 m. gegužės pradžioje mirė vyriausias signataras, kuriam šiemet kovo 27 d. būtų sukakę šimtas metų, – filosofas Jokūbas Minkevičius (1921–1996).

O 1997 m. lapkričio 11-oji paženklinta paties jauniausio Nepriklausomybės Akto signataro, joniškiečio Gintaro Ramono tragiška mirtimi. Jam neseniai buvo sukakę 35-eri.

G.Ramonas tikėjo, kad laikui einant signataras valstybėje įgis reikšmingesnį statusą: "Kuo daugiau sėkmingų valstybės žingsnių, tuo signatarai bus prisimenami šviesesne spalva."

Praėjus pusmečiui po tragiško jauniausio signataro apsisprendimo, mirė dar vienas jo kolega – Kazimieras Antanavičius (1937–1998).

Nebėra beveik trečdalio

Paskui penkerius metus nuo 1999 iki 2003-iųjų mirtis tarsi leido atsikvėpti ir Nepriklausomybės Akto signatarų gretų nepalietė.

Netektys įsibėgėjo 2004 m., kai mirė dar du signatarai – Petras Poškus (1935–2004) ir Povilas Aksomaitis (1938–2004).

Dar po metų mirė signataras Vytautas Paliūnas, jam buvo 75-eri.

2006 m. gruodžio 12-ąją, būdamas 77-erių, anapilin išėjo šviesaus atminimo klaipėdietis A.Žalys, vienintelis iš uostamiestyje rinktų signatarų, kuris dabar yra palaidotas Klaipėdoje.

Netektis: didelis praradimas tiek Lietuvai, tiek ir Klaipėdai buvo netikėta Nepriklausomybės Akto signataro, verslininko ir mecenato B.Lubio, kuris palaidotas Plungės miesto kapinėse, mirtis. (Š. Mažeikos / Fotobanko nuotr.)

Signatarė R.Hofertienė (1941–2017), taip pat klaipėdietė, palaidota Vilniuje, Antakalnio kapinėse, o J.Karvelis (1934–2018) – Šilutės rajone, Jurgaičių kapinėse.

Svarbiausia, kai jau mūsų visų neliks, kad ši tradicija tęstųsi.

Iki šios dienos iš viso mirė 40 Nepriklausomybės Akto signatarų – beveik trečdalis tų, kurie nepabūgo balsuoti už Nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymą, nors dėl tokio "akibrokšto" galingai sovietų sistemai už jų saugumą niekas garantuoti negalėjo.

Prezidentas ir premjeras

Nuo 2007 iki 2014 m. mirė dar vienuolika signatarų – Antanas Karoblis (1940–2007), ekonomistas Eduardas Vilkas (1935–2008), Algirdas Ražauskas (1952–2008), Medardas Čobotas (1928–2009), Stanislovas Gediminas Ilgūnas (1936–2010) ir pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas, o vėliau – premjeras Algirdas Mykolas Brazauskas (1932–2010), taip pat – buvęs ministras pirmininkas, verslininkas ir signataras Bronislovas Lubys (1938–2011).

2012-ųjų vasarą, būdamas 73-ejų, mirė Algimantas Vincas Ulba ir metais vyresnis signataras Jonas Mačys.

2013 m. nemirė nė vienas signataras.

2014-aisiais netekome dar dviejų signatarų – aštuntą dešimtį baigiančio Liudviko Simučio ir Antano Račo (gim. 1940 m.).

Atmintis: klaipėdietis jūrų kapitonas J.Karvelis, į Aukščiausiąją Tarybą išrinktas 1990 m. vasario 24 d. Danės rinkimų apygardoje, taip pat balsavo už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, palaidotas Šilutės rajone, Jurgaičių kapinėse. (Seimo archyvo nuotr.)

Netekčių – vis daugiau

2015-ieji buvo metai, kai anapilin iškeliavo net keturi signatarai – Juozas Dringelis (gim. 1935 m.), iškilus politikas Romualdas Ozolas (gim. 1939 m.), sovietmečio disidentas Algirdas Vaclovas Patackas (gim. 1943 m.) bei Pranciškus Tupikas (gim. 1929 m.).

Tokie pat skausmingi Signatarų klubui buvo ir 2016-ieji. Tai metais atsisveikinta su dar keturiais Nepriklausomybės Akto signatarais – Kazimieru Uoka (gim. 1951 m.), Gintautu Iešmantu (gim. 1930 m.), Nijole Ambrazaityte (gim. 1939 m.) ir Vladimiru Beriozovu (gim. 1929 m.).

2017 m. mirė signataras Balys Gajauskas (gim. 1926 m.), R.Hofertienė (gim. 1941 m.) ir Lionginas Šepetys (gim. 1926 m.).

2018 m. netekome signataro, jūrų kapitono J.Karvelio (1934 m.) bei signatarės ir rašytojos Vidmantės Jasukaitytės (gim. 1948 m.).

2019 m. mirė dar du signatarai – Julius Beinortas (gim 1943 m.) ir Liudvikas Saulius Razma (gim. 1938 m.).

Pernai palaidotas signataras Mykolas Arlauskas (1930–2020).

Šie metai paženklinti ypač skaudžiomis netektimis – mirė iškilus teisininkas Kazimieras Motieka (gim. 1929 m.), ekonomistas ir parlamentaras Kęstutis Glaveckas (gim. 1949 m.), o visai neseniai – spalio 1-ąją pasiekė žinia apie signataro Vytauto Kolesnikovo mirtį (gim. 1948 m.).

Siekia saugoti tradiciją

Artėjant Visų Šventųjų ir Vėlinių (Mirusiųjų atminimo) dienai, Seimo kanceliarija šalies savivaldybėms išplatino laišką, prašydama aplankyti savo miestuose ar rajonuose Vasario 16-osios akto ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę, Seimo narių kapus ir taip pagerbti jų atminimą.

"Iki K.Antanavičiaus mirties 1998 m. nebuvo nustatyto signatarų laidotuvių ceremonialo, paskui jau priimtas Nepriklausomybės Akto signatarų įstatymas, kuriame buvo nustatyta laidojimo tvarka. Nebuvo atvejo, kad artimieji atsisakytų to, kas numatyta. Ant visų antkapių yra specialūs ženklai, liudijantys, kad velionis yra Nepriklausomybės Akto atkūrimo signataras", – kalbėjo Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėja Angonita Rupšytė.

Angonita Rupšytė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Anot jos, Signatarų klubas nuolat domisi bendražygių amžinojo poilsio vietomis, jei reikia, kapavietės patvarkomos klubo iniciatyva.

"Apie kiekvieną mirusį signatarą išleista knyga. Be to, yra tradicija lankyti signatarų kapus per Vėlines ir Kovo 11-osios išvakarėse. Jei nespėjame visų aplankyti, kreipiamės į savivaldybes, kad šią misiją atliktų. Svarbiausia, kai jau mūsų visų neliks, kad ši tradicija tęstųsi. Aš labai tikiu, kad taip ir bus, ta pagarba valstybės žmonėms turėtų išlikti", – vylėsi A.Rupšytė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių