- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje plintanti invazinė šliužų rūšis kelia nerimą net mokslininkams. Paaiškėjo, kad sparčiai sodininkų daržus naikinantys gyviai į Lietuvą veikiausiai pateko per Klaipėdą.
Dauginasi ypač greitai
Lietuvos entomologų draugija jau kelerius metus visoje šalyje renka duomenis apie plintančius šliužus.
Didžiausią siaubą ne tik gyventojams, bet ir mokslininkams kelia naujos invazinės šliužų rūšies – luzitaninių arionų – pasirodymas.
"Šie šliužai yra hermafroditai. Jie dauginasi ypač sparčiai. Po apvaisinimo abu gyviai tampa patelėmis, o viena jų padeda nuo 200 iki 400 kiaušinėlių. Poruotis jie gali pradėti dar tais pačiais metais. Tik įsivaizduokite, kokiu greičiu jie plinta", – pasakojo šios gyvius tyrinėjanti Vilniaus universiteto Zoologijos muziejaus daktarė Grita Skujienė.
Šių šliužų armijos siaubia ne tik sodybas, daržus, kiemus, jų gausu ir kraštovaizdžio ar kituose draustiniuose.
Gyvių aptinkama ne tik pajūryje, bet ir Kaune, Mažeikiuose, Priekulėje bei kitose šalies vietose.
Randa kelias rūšis
Tačiau specialistai pažymi, kad miestiečiai gali painioti kelias skirtingas šių gyvių rūšis.
"Luzitaniniai arionai į šalį pateko iš Pietų Europos. Jie atvežti su dekoratyvinių augalų substratais. Suaugęs luzitaninis šliužas yra gerokai – kartais du ar keturis kartus – didesnis už daugumą dažnai aptinkamų kitų Arionidae šeimos Lietuvos šliužų. Šalyje gyvena kislusis, juosvataškis, tamsiadryžis ar miškinis arionai. Luzitaninis arionas atpažįstamas iš to, kad jo kojelė turi ryškiai rausvos spalvos apvadą, o jo rusva kūno spalva dažniau yra ryškiai oranžinio atspalvio", – aiškino vilnietis doktorantas Mantas Adomaitis, rašantis mokslinį darbą apie šiuos gyvius.
Invazija – per Mažąjį Kaimelį
Lietuvoje gyvena ir kitos dvi didžiųjų arionų rūšys – didysis ir rudasis arionai. Didysis arionas yra retas ir įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą.
Grybautojai aplink Klaipėdą esančiuose miškuose yra fiksavę ir į Raudonąją knygą įrašytų juodųjų arionų.
Su rudaisiais arionais metų metus kovoja Dituvos sodų gyventojai, nuo jų taip pat kenčiama uostamiesčio Mažajame Kaimelyje.
"Būtent rudieji arionai šalyje paplito per šį mikrorajoną. Mums pavyko išsiaiškinti, kad Mažajame Kaimelyje, netoli Botanikos sodo, yra buvę šiltnamių, kuriuose vienas verslininkas augino agurkus. Tikėtina, kad jie čia buvo atvežti su gruntu ar augalais. Vietos žmonės mums pasakojo, kad vieną dieną jie, eidami iš bažnyčios, pamatė ant kelio išverstą šių šliužų krūvą. Visoje Lietuvoje šių gyvių dar nebuvo, o šiame rajone jų jau aptikdavo", – pasakojo G.Skujienė.
Tokių padarų anksčiau niekada nematę Mažojo Kaimelio žmonės po kelerių metų juos savo daržuose jau rinko kibirais.
M.Adomaitis spėjo, kad rudasis arionas į uostamiestį galėjo pakliūti apie 1990-uosius metus.
"O štai luzitaninis arionas, kuris plinta dar sparčiau nei rudasis, į šalį pateko per Kauno botanikos sodą", – aiškino G.Skujienė.
Kas vakarą – į medžioklę
Tačiau lietuviai mokslininkus stebina tuo, kaip atkakliai jie geba kovoti su šiais gyviais.
Mažojo Kaimelio sodininkės po lietaus išsiruošia į savotišką medžioklę. Viena gyventoja pasakojo, kad gyvius surenka į maišelį, tada jį užriša, kad padarai užtrokštų.
"Kita moteris tvirtino, kad jai nekyla ranka naikinti gyvių, ji maišelį su jais išmeta į šiukšlių konteinerį. Vadinasi, netrukus šių šliužų bumas turėtų būti pastebėtas Dumpių kaime, kur įsikūręs sąvartynas. O gal jie taip net išplito iki pat Dituvos?" – spėjo vilnietė mokslininkė.
Specialistai tikina, kad rudųjų arionų populiaciją pavyksta sumažinti juos naikinant, o, pavyzdžiui, luzitaniniai arionai sugeba poruotis užaugę vos iki 3 gramų svorio.
"Beje, šie padarai ėda savo rūšies atstovus. Makabriška istorija nutiko vienų inteligentiškų moterų sodyboje. Jos maloniai pakvietė pažiūrėti, kaip naikina šliužus. Daliosios lyties atstovės atskleidė, kad juos karpo. Net šiurpas nukrėtė. Moterys šliužą perkerpa išilgai, tada palieka po krūmu, o ryte ateina doroti tų, kurie susirenka ėsti kaip masalų paliktų kitų šliužų. Dar viena šeima rodė įnagius, kuriais jie badė šliužus lyg medžiotojai", – pasakojo G.Skujienė.
O štai Dituvos soduose galima pamatyti taškuotąjį arioną, kurį mokslininkai vadina didžiuoju šliužu. Miestiečius stebina šio gyvio dydis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis6
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų13
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...
-
Kariškius uostamiestyje autobusais veš nemokamai8
Siūloma tarptautinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ konferencijos metu renginio dalyviams reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusais važiuoti nemokamai. ...
-
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi užsienio kalbų: tarp aktualių – ir turkų kalba5
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi įvairių kalbų, o populiarumo viršūnėje šiuo metu – anglų kalba. Tačiau ne mažiau aktualios ir ispanų, prancūzų ir net turkų kalbos. ...
-
Maisto atliekų rūšiavimas Klaipėdoje: kokios pagrindinės klaidos?23
Nuo balandžio 2 d. Klaipėdos miesto gyventojai buvo pakviesti pradėti maisto atliekų rūšiavimą. Klaipėdiečių aktyvumas maloniai nustebino – per pirmąją savaitę surinkta virš 5 tonų maisto likučių, o šią savaitę jau 8...
-
Klaipėdoje – gelbėtojų atranka: kandidatų laukia netradicinis darbo pokalbis1
Darbą paplūdimiuose Klaipėdos gelbėtojai pradės birželį, bet dabar vyksta atranka ir ji netradicinė – vietoje darbo pokalbio kandidatai turi šokti į baseiną. Tarp norinčiųjų gelbėti ne tik moksleiviai ir studentai, bet ir baigiantys ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje duris atvers unikalus senovinių automobilių muziejus21
Senojo dujų fabriko pastatuose vietą atrado unikali, daugiau nei prieš 100 metų pagamintų automobilių kolekcija. Dešimtmetį puoselėtas sumanymas „Senovinių automobilių namai-Memel Automuseum“ jau baigiamas įgyvendinti, ir mu...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai6
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...