Kretingoje veikiančioje baldų gamybos įmonėje kelerius metus vesta dviguba buhalterija – darbuotojai gaudavo kur kas didesnius atlyginimus, nei oficialiai deklaruota.

Klaipėdos miesto apylinkės prokurorai baigė tyrimą ir pareiškė įtarimus bendrovės „Pirklio baldai“ direktoriui, dviem buhalterėms bei pačiai bendrovei kaip juridiniam asmeniui.

Baldų gamybos įmonės direktorius 46 metų R.B. kaltinamas organizavęs neteisingų duomenų apie įmonės pajamas, pelną ar turtą pateikimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą, o dvi bendrovės buhalterės bei pati bendrovė – apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu.

Kaip pranešė Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė spaudai Palmira Martinkienė, ikiteisminį tyrimą atlikę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai nustatė, kad nuo 2007-ųjų rugsėjo iki 2009 metų sausio per keliasdešimt kartų minėtos bendrovės buhalterės, vykdydamos direktoriaus nurodymus, įmonės darbuotojams mokėdavo kur kas didesnį darbo užmokestį, nei tai fiksuodavo oficialiuose buhalteriniuose dokumentuose.

Taip buvo vedama vadinamoji dviguba buhalterija. Taip išvengta nemažos dalies privalomų valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų bei fizinių asmenų pajamų mokesčių.

Finansininkės dalies gautų grynųjų pinigų neįnešdavo į bendrovės kasą, taip išvengdavo privalomo sumokėti pridėtinės vertės mokesčio.

Taip per pusantrų metų nuo valstybės buvo nuslėpta beveik 160 tūkst. litų mokesčių.

Siekiant užtikrinti civilinio ieškinio patenkinimą, dar ikiteisminio tyrimo metu bendrovės direktoriui buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės – areštuotas jo nekilnojamasis turtas.

Bendrovė jau atsiskaitė su Valstybine mokesčių inspekcija bei „Sodra“, todėl ieškinys byloje nereiškiamas, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkų tai neatleidžia.

Nustatyta, jog apklausiamas kaip liudytojas vienas bendrovės darbuotojų melavo, kad jam mokėtas tik minimalus atlyginimas, todėl jis bus teisiamas už melagingų parodymų davimą.

Nustatyta, jog įmonės direktorius darė poveikį liudytojams, darbuotojams nurodė apklausų metu aiškinti, kad jie gavo tik minimalų darbo užmokestį.

Taip siekta išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Dėl šių nusikalstamų įmonės direktoriaus veiksmų pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl poveikio liudytojams darymo.