Baltarusiai Klaipėdoje nori prekybos namų

Baltarusijos verslo atstovai kreipėsi į Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmus dėl galimybės uostamiestyje steigti Baltarusių prekybos namus. Klaipėdos uoste kroviniai iš Baltarusijos sudaro trečdalį visos krovos, o jų apyvarta siekia 7 mlrd. litų.

Atsakymą stabdo sankcijos

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovas Viktoras Krolis patvirtino, kad prieš kelis mėnesius baltarusiai kreipėsi į rūmus dėl galimybės steigti Baltarusijos prekybos namus.

„Kol kas jiems atsakymo nedavėme. Laukiame ir jų iniciatyvos. Tam tikra prasme jie yra konkurentai. Bet šiuo atveju, tai jau tampa valstybės politikos dalimi. Jeigu tos baltarusių įmonės toliau veiks, be abejonės, tie Prekybos namai bus ir mes bendradarbiausime“, – teigė V.Krolis.

Baltarusiai į klaipėdiečius dėl prekybos namų steigimo kreipėsi iki kovo 23 d., kai ES pritaikė tarptautines sankcijas dar 29 baltarusių bendrovėms. Iki tol nuo 2011-ųjų birželio 20 d. buvo sankcionuotos 3 Baltarusijos įmonės.

Įmonių sankcionavimas reiškia, kad sąraše esančių bendrovių turimos arba valdomos lėšos ir ekonominiai ištekliai ES yra įšaldomi.

Su kaimynais reikia bendrauti

Tarp 32 Baltarusijos įmonių, kurioms taikomos ES tarptautinės sankcijos, kol kas nėra nė vienos, kuri dirba su Klaipėdos bendrovėmis.

„Mes kol kas dirbame. Turime suprasti, kad Lietuvai iš vienos pusės yra Baltarusija, iš kitos – Latvija, Lenkija ir Kaliningrado sritis. Todėl nori nenori kroviniai pas mus važiuoja per Baltarusiją“, – dėstė KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža.

A.Pauža pasidžiaugė, kad valstybinės institucijos, tiek Susisiekimo ministerija, tiek ir Vyriausybės vadovai supranta, jog reikia ieškoti tokių sprendimo taškų, kad ūkio subjektai nepatirtų didelių nuostolių.

„Juk šiandien 30 proc. krovinių srautas iš Baltarusijos keliauja per Klaipėdos uostą, tai labai ženkli suma, didžiulis krovinių kiekis, tad ir netektys gali būti didžiulės. O Baltarusija, reikalui esant, gali pasirinkti tiek Rusijos, tiek Ukrainos uostus, nors jiems ir kainuos brangiau“, – tvirtino A.Pauža.

KLASCO vadovas pabrėžė, kad Dievas davė kaimynus ir su jais reikia bendrauti. O politikai politinėmis priemonėmis turi spręsti tuos klausimus, kurie jiems iškyla, ir nepainioti jų su ekonominiais dalykais.

Diplomatija turi tarnauti ekonomikai

„Negalima vienpusiškai visko kirsti, juk čia ne vien tik miesto, bet ir valstybės interesai. Per metus krovinių iš Baltarusijos apyvarta Klaipėdos uoste siekia 7 mlrd. litų“, – kalbėjo V.Krolis.

Iki šiol neatmetama tikimybė, kad bus papildytas sąrašas baltarusiškų įmonių, kurioms bus taikomos tarptautinės sankcijos. Tačiau jo dabar niekas neskelbia.

Kol kas sankcijos neliečia tų įmonių, kurios dirba su Klaipėdos uostu. Baltarusiškus krovinius uoste krauna KLASCO, „Birių krovinių terminalas“, „Konteinerių terminalas“ ir „Klaipėdos nafta“.

Jei nutrūktų baltarusiškų krovinių srautas per Klaipėdą, nuostolių patirtų dvi valstybinės struktūros – uostas ir geležinkelis.

„Visi sėdi laukimo režimu. Praėjusią savaitę Baltarusijos ambasadoriaus retorika buvo gana griežta. Bet mūsų diplomatija turi tarnauti ekonomikai, o ne – atvirkščiai. Juk svarbiausia, kad nenukentėtų valstybė“, – įsitikinęs Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovas V.Krolis.