Baltija praranda kruizų pozicijas

Tokio kruizinio sezono, koks buvo 2014 metais Klaipėdos uostas jau greitai nebesulauks, nes visame regione prasidėjo kruizinio verslo nykimo tendencijos.

Pigūs kruizai baigėsi

Aukščiausias taškas Baltijos jūros kruiziniame versle buvo pasiektas 2013 metais, kai regione per sezoną lankėsi 4,5 mln. kruizinių keleivių. Pernai jų buvo 4,3 mln.

Šiemet laukiamas maždaug 70 tūkst. arba 1,6 proc. kritimas. 2014 metais, palyginti su 2013-aisiais, buvo 1,8 proc. keleivių ir 5,3 proc. po Baltijos jūrą plaukiojančių laivų mažėjimas.

Kritimo tendencijos yra suprantamos. Po 2009–2010 metų pasaulinės recesijos kruiziniame versle buvo pradėtos taikyti didelės nuolaidos. Kai kuriais atvejais plaukti kruiziniais laivais kainavo vos ne pigiau nei važiuoti į ekskursijas autobusais.

Nuo 2014 metų kruizų kainos ėmė didėti, o norinčiųjų plaukioti laivais po Baltijos jūrą – mažėti. Įtakos turėjo ir tai, kad po neramumų Viduržemio jūros regione dalis kruizinių linijų labiau susidomėjo saugiu Baltijos jūros regionu.

2014 metais Baltijos jūros regione kruiziniame versle „sukosi“ 346 mln. eurų. Paskaičiuota, kad uostamiesčiuose, iš kur prasideda kruizai, vienas keleivis vidutiniškai palieka 152 eurus. Tranzitiniuose uostamiesčiuose – apie 76 eurus. Tačiau aišku, kad ten, kur laivas stovi kelias valandas, kaip Klaipėdoje, jūrų turistai išleis mažiau pinigų nei ten, kur laivas stovi dvi paras, kaip Sankt Peterburge.

Apie 43 proc. visos sumos jūrų turistai išleidžia kelionėms, apie 31 proc. – pirkiniams, apie 26 proc. – pramogoms kelte ir nakvynei.

Klaipėda – aukštesnėje lygoje

Pagal kruizinį verslą Baltijos jūros regionas skirstomas į keturias grupes. Pirmoje – penki didieji uostai (vadinami X-Large). Vertinant pagal atplaukusius laivus jie rikiuojasi taip: Sankt Peterburgas, Kopenhaga, Talinas, Stokholmas ir Helsinkis.

Šie uostai užima apie 67 proc. visos Baltijos jūros kruizinio verslo rinkos.

Antroji grupė – dideli kruiziniai uostai (Large). Tarp jų minima ir Klaipėda. Akcentuojama, kad Klaipėda ir Švedijos Geteborgas, o taip pat Visbis kaip kruiziniai uostai 2014 metais pasiekė didžiausią augimą.

Didelių kruizinių uostų grupėje pagal 2014 metų rodiklius pirmauja Rostokas, Oslas, Kylis, Kristiansandas, Geteborgas, Klaipėda, Ryga, Visbis, Gdynė.

Atskirą vidutinių (Medium) uostų grupę sudaro Gdanskas ir Rionė. Šioje grupėje nuolat būdavo ir Klaipėda, bet 2014 metais ji kartu su Geteborgu ir Visbiu peršoko į aukštesnę lygą.

Mažų uostų grupę sudaro Mariehamnas (15 laivų), Malmė (12 laivų), Arhus (11 laivų), Skagenas ir Saaremas po 10 laivų, Karlskrona ir Helsinborgas (po 6 laivus), Zasnicas (5 laivai), Arendalis (4 laivai), Kalmaras (3 laivai), Elsinorė (2 laivai), Alborgas ir Kemi po 1 laivą.

2014 metais kruizinių laivų nebesulaukė Suomijos Turku ir Kotkos uostai, nors prieš tai jų ten būdavo.

Prognozuojama, kad 2015 metais labiausiai mažės keleivių ir laivų „Medium“ grupėje – net 50 proc. Po to seks „Large“ grupė, kurioje yra Klaipėdos uostas. Bendras sumažėjimas sieks apie 3,2 proc.

Apie 1,2 proc. laivų ir keleivių mažės „X-Large“ grupėje.

Labiausiai palankios prognozės mažiesiems uostams, kur prognozuojamas apie 40 proc. laivų ir keleivių augimas. Didės susidomėjimas Danijos Skageno, Aalborgo, Suomijos Turku, Kemi, Norvegijos Arendalio mažaisiais kruiziniais uostais.

Kuo žavi Baltija?

Kasmet Baltijos jūros kruizuose dalyvauja apie 40 šalių žmonės. Iš jų beveik 24 proc. sudaro amerikiečiai, 11 proc. – italai, 10 proc. – vokiečiai, maždaug po 8 proc. – ispanai ir britai, po 6,5 proc. – kanadiečiai ir prancūzai.

Tradiciškai Baltijos jūros regionas pristatomas nuostabiais vaizdais, šiaurės kraštų grožiu, skirtinga įvairių šalių virtuve, tradicijomis. Visada sudedami ir tokie turistų viliojimo akcentai: Baltijos jūros kruizuose laukia susitikimas su Kopenhagos undinėle, viduramžių Stokholmo gatvelėmis, didingu Sankt Peterburgo Ermitažu ir carų rūmais, kompaktišku Talino senamiesčiu. 

Pristatant Lietuvą ir Klaipėdą, svarbiausias akcentas – unikali Kuršių nerija, Palanga. Nustebino tai, kad pristatomi Vilniaus vaizdai, nors prierašas prie jų sako, kad tai yra Lietuva, Klaipėda.

Viena prestižiškiausių Baltijos jūros kruizinės laivybos kompanijų „Silversea“ šį sezoną keturis kartus užsuks į Klaipėdą. Kopenhaga, Sankt Peterburgas, Stokholmas, Talinas ir Helsinkis figūruoja trumpuosiuose 7 dienų šios kompanijos maršrutuose. Jos laivas „Silver Whisper“ užsuka į Klaipėdą, kai plaukia ilguosius 10 ir 11 dienų kelionių maršrutus.

Be jau minėtų penkių didžiausių Baltijos jūros kruizinių uostų šalia Klaipėdos yra ir Gdanskas, Ryga. Kai kurios kitos kompanijos Klaipėdą kartais iškeičia į Vokietijos Varnemiundę ar Švedijos Visbį. 

Šiuo metu kaip tik vyksta Baltijos jūros kruizų išpardavimai. Kai kurios kelionės, kurios kainavo nuo 3 iki 6 tūkst. JAV dolerių dabar siūlomos iki 65 proc.  mažesnėmis kainomis – nuo 1,3 iki 2,4 tūkst. JAV dolerių. Išpardavimai vyksta ir kai kuriose kruizinėse kelionėse, kurios tradiciškai prasideda ne Kopenhagoje, o Didžiosios Britanijos Southemptono ar Harvičo uostuose. Jų vidinėse kajutėse be iliuminatorių bilietas į Baltijos jūros kruizus 14 dienų kainuoja nuo 950 svarų sterlingų.

Klaipėdos šiuose maršrutuose nėra.

Parengta pagal „Cruisebaltic.com“ duomenis