Susisiekimo ministerijos padalinys tirs įvykį, kai šeštadienį be žinios dingo virš Baltijos jūros iš Geteburgo į Lietuvą skridęs vienmotoris civilinis lėktuvas su dviem lakūnais.

Tyrimas tikriausiai bus pavestas Orlaivių avarijų ir incidentų tyrimo vadovui Broniui Merkiui, BNS informavo Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas.

„Mes tuo neužsiimam, mūsų kitos funkcijos. (..) Latvija čia ne prie ko, nes buvo mūsų skrydžių valdymo zonoje, tai mūsų teritorija. Be to mūsų registro, mūsų aviakompanijos lėktuvas, tyrimo jurisdikcija tenka Lietuvai“, - teigė A.Šumskas.

Pasak A.Šumsku, jeigu orlaivis ir bus surastas ir iškeltas, vadinamųjų juodųjų dėžių jame nebus, nes jų įrengimas tokio tipo lėktuvuose nėra numatytas, yra tik skrydžio aukštį matuojantis prietaisas. Nors lėktuvas neturėjo juodųjų dėžių, jis galėjo skristi per Baltijos jūrą, net tokiam skrydžiui keliami tik gelbėjimo įrangos reikalavimai.

„Jis turėjo pilną gelbėjimo įrangą. Ar ja buvo pasinaudota - čia jau kitas klausimas“, - sakė A.Šumskas.

Jis sakė, kad orlaivių avarijų standartinės priežastys yra keturios - orlaivių gedimas, pilotų klaidos, nepalankios meteorologinės sąlygos ir išorinis poveikis. Jis iš karto atmetė versiją, kad pilotai galėjo padaryti klaidų, oro sąlygos buvo geros.

A.Šumskas sakė kartu studijavęs, baigęs mokslus ir skraidęs su dabar dingusiu pilotu Adolfu Mačiuliu.

„Ypatingai patyręs, lygių Lietuvoje nėra“, - apie kolegą kalbėjo Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovas Antanas Brencius sako, kad prieš parą virš Baltijos jūros dingusio lietuvių lėktuvo paieška bus nutraukta sekmadienį saulei nusileidus.

Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvas „L 410“ savo darbą jau baigė, Latvijos sraigtasparnis dar žvalgo teritoriją, laivai dar jūroje, baigus darbą, jiems nurodyta prisistatyti į Klaipėdos uostą.

Paieškos vyks iki tamsos

Dingusio lėktuvo paieškos vis dar vyksta. Jas savo teritorijoje tęsia Latvijos sraigtasparnis, Karinių jūrų pajėgų laivai. Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvas savo rajone paiešką baigė.

Pasak A.Brenciaus, kol kas nieko nėra surasta. Kiek truks paieškos, pasak atstovo, sunku pasakyti. Planuojama, kad gelbėjimo operacija bus baigta „su dienos šviesa“.

„Nebuvo aptikta jokių objektų. Paiešką apsunkiną audringa jūra. Bangos yra virš dviejų metrų aukšto. Jūra verda tarsi puodas. Jei būtų smulkios nuolaužos, jų gali ir nesimatyti. Būtų labai sunku aptikti“, – tvirtino A.Brencius.

Atstovas pabrėžė, kad gelbėjimo operacijos organizuojamos gelbėti žmonėms.

„Ieškome žmonių ar užuominų, kur juos būtų galima rasti. Jei lėktuvas nukrito į dugną, tai nėra mūsų funkcija ieškoti“, – aiškino A.Brencius.

Lietuvius išlydėjęs pilotas: oro uostas kartais ilgai neatsiliepdavo

Baltijos jūroje dingusius lietuvius iš Švedijos išlydėjęs oro uosto vadovas sako, kad skrendant iš Geteborgo į Klaipėdą Palangos oro uostas kartais kurį laiką neatsiliepdavo į siunčiamus pranešimus.

„Dažnai būdavo, kad skambinu ir nesulaukiu atsakymo. Palangai kartais prireikdavo daug laiko atsiliepti. Nežinau, ką jie veikdavo bokšte, galbūt blogas radijo (ryšys)“, - BNS telefonu iš Švedijos sekmadienį sakė Kattlebergo oro uosto Geteborge vadovas Kjelas Brattforsas.

Jis sakė pats ne kartą skridęs iš Geteborgo į Klaipėdą. Pasak K.Brattforso, panašių problemų susisiekti su skrydžių vadovais Švedijoje neiškildavo.

„Taip būdavo prieš šešerius septynerius metus. Iš pilotų panašias problemas girdžiu ir dabar“, - teigė švedų pilotas.

Pasak K.Brattforso, lėktuvas An-2, kuriuo skrido lietuviai, paskutinį kartą buvo tikrintas dvi savaites prieš skrydį, o pilotai buvo itin patyrę, todėl negalėjo padaryti klaidos.

„Du vyrai su 15 tūkst. valandų skrydžių patirtimi, Antonov-2 skridę 40 metų nedaro klaidų. Turėjo būti rimtų problemų. Neįsivaizduoju, kokios jos. Galėjo nutikti tūkstantis skirtingų dalykų“, - kalbėjo K.Brattforsas.

Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas BNS sakė, kad panašių nusiskundimų iki šiol negirdėjęs, bet teigė negalintis atmesti, kad blogos sąlygos gali sutrukdyti patekti į girdimumo zoną.

Jo teigimu, vėliau dingę pilotai įskridę į Lietuvos skrydžių valdymo zoną šeštadienio popietę sėkmingai užmezgė ryšį.

„Ryšys buvo pirmas ir paskutinis įskridus į Lietuvos skrydžių valdymo zoną, informavo apie vietą ir aukštį“, - sakė A.Šumska.

Apie prarastą ryšį su civiliniu orlaiviu „An-2“ pranešta šeštadienio vakarą. Iki sekmadienio vakaro lėktuvo pėdsakų aptikti nepavyko.

Paieška kol kas nesėkminga

Praėjus parai po to, kai virš Baltijos jūros dingo lietuvių lėktuvas, nėra jokių žinių apie įgulos ar orlaivio likimą.

„Latvijos sraigtasparnis dabar nutūpė Palangoje pasipildyti kuro, kuro pasipildys ir karinių oro pajėgų lėktuvas - jie skraidys toliau. Laivai „šukuoja“ jūrą visą laiką, tačiau nerasta nė jokio mažiausio objekto“, - sekmadienio pavakare BNS sakė Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovas Antanas Brencius.

Kaip skelbta, klaipėdiečių lakūnų pilotuoto lėktuvo padeda ieškoti sraigtasparnis iš Latvijos. Orlaivio taip pat ieško Lieuvos karinių oro pajėgų lėktuvas „L 410“, jis žvalgo teritoriją ties Lietuvos ir Latvijos riba.

Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras sekmadienį kreipėsi pagalbos į kolegas Latvijoje, prašydamas padėti surasti virš Baltijos jūros dingusį civilinį orlaivį.

A.Brencius BNS taip pat sakė, kad iš Švedijos gautos šios šalies karinių pajėgų radarų užfiksuotos koordinatės patikslino paieškos teritoriją.

„Pirminė informacija nebuvo tokia tiksli, o gavus iš Švedijos koreguotas paieškos rajonas - daugiau šiaurės rytus, arčiau Latvijos atsakomybės rajono“, - BNS sakė Lietuvos karinių pajėgų atstovas.

Ieškoti padeda ir Latvija

Virš Baltijos jūros dingusio lietuvių lėktuvo padės ieškoti sraigtasparnis iš Latvijos, BNS pranešė Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovas Antanas Brencius. Latvija orlaivio ieškos savo atsakomybės rajone.

Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras sekmadienį kreipėsi pagalbos į kolegas Latvijoje, prašydamas padėti surasti virš Baltijos jūros dingusį civilinį orlaivį.

„Pagalbos paprašyta, nes gelbėjimo rajonas peržengė Latvijos jūrų gelbėjimo koordinavimo centro ribas. Be to, didėja vėjas, kas valandą paieškos rajonas išsiplečia po jūrmylę“, - yra sakęs A.Brencius. Kitų užsienio valstybių pagalbos kol kas neprašoma.

Orlaivio taip pat ieško karinių oro pajėgų lėktuvas „L 410“, jis žvalgys teritoriją ties Lietuvos ir Latvijos riba.

Virš Baltijos jūros dingęs vienmotoris civilinis orlaivis „An-2“ skraidino tik du klaipėdiečius lakūnus, keleivių jame nebuvo. Orlaivyje telpa iki 12 keleivių, kelionės metu jų nebuvo.

„Klaipėdos avialinijų“ direktorius Viktoras Šišniauskas BNS sakė, kad Lenkijoje pagamintas lėktuvas buvo nupirktas Švedijoje.

„Jis buvo geros būklės, mes ketinome jį panaudoti savo reikmėms“, - sakė parašiutininkų skraidinimo, trąšų barstymo, fotografavimo ir filmavimo paslaugas teikiančios oro bendrovės vadovas.

Pasak jo, lakūnai skrido iš Danijos į Geteborgą, skrydyje praleidę pusantros valandos teigė, kad nėra jokių problemų. Lėktuvas šeštadienį 17.20 val. turėjo leistis Klaipėdos aerodrome. Tuščias toks lėktuvas sveria 3,5 tonos, o su kuru jo masė siekia 5 tonas. Orlaivyje buvo gelbėjimosi įranga, plaustai.

Dingusiu lėktuvu „An-2“ skrido du patyrę lakūnai - Adolfas Mačiulis ir Alvydas Selmistraitis. Abiem jiems - per 60 metų, jie ore yra praleidę daugiau nei 15 tūkst. valandų.

„Tai pirmas toks atvejis, kad virš Baltijos jūros dingtų civilinis orlaivis“, - teigė V.Šišniauskas.

Karinių oro pajėgų sraigtasparnis „Mi-8“, kuris buvo pakilęs sekmadienio rytą, grįžo į Nemirsetą.

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, šeštadienį apie 18 val. Karinių oro pajėgų ir budėtojai gavo Aeronautikos gelbėjimo koordinavimo centro pranešimus apie prarastą ryšį su orlaiviu „An-2“, skridusiu virš Baltijos jūros.

Artimieji nepraranda vilties

V.Šišniauskas tvirtino, kad neįsivaizduojąs, kas galėjo atsitikti orlaiviui. Lėktuvas nebuvo naujas, bet geros būklės. Pilotų artimieji, draugai iki paskutinės minutės nepraranda vilties, kad viskas bus gerai.

„Neįsivaizduojate, kaip visi jaučiamės. Sekame gelbėjimo tarnybų informaciją. Meldžiame Dievo, kad viskas baigtųsi gerai. Abu pilotai turėjo labai didelę patirtį. Vienas yra skraidęs Madagaskare, abu per Raudonąją jūrą. Neįsivaizduoju, kas galėjo atsitikti“, – tvirtino įmonės direktorius.

Lietuvos karinių jūrų pajėgų duomenimis lėktuve buvo hidrokostiumai, valtys, kitos gelbėjimo priemonės. Sėkmingai ant vandens nusileidę pilotai galėjo jomis pasinaudoti.

Tačiau, pasak A.Brenciaus, nėra aišku, ar orlaivis nusileido sėkmingai, ar apskritai nusileido Baltijos jūroje. Dingusio lėktuvo paieškas blogina suprastėjusios oro pajėgos – pakilęs vėjas.

Baltijos jūroje ieškomas dingęs lėktuvas

Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovas Antanas Brencius teigė, kad 7 val. 20 min. ieškoti lėktuvo pakilo Karinių oro pajėgų sraigtasparnis. Karo laivai paieškas tęsė ir naktį.

„Naujienų jokių. Ieškoma 97 jūrmylių atstumu nuo kranto, būdamas tokiu atstumu jis prarado ryšį su Aeronautikos gelbėjimo koordinavimo centru“, - BNS sakė kapitonas leitenantas A.Brencius. Jis pažymėjo, kad neradus lėktuvo, jo bus ieškoma šiauriau, kas valandą ieškomas objektas gali vis labiau tolti.

Šį Lenkijoje pagamintą lėktuvą „Klaipėdos avialinijos“ įsigijo prieš metus.

Į paieškos rajoną iš Nemirsetos gelbėjimo posto dar vienas karinis sraigtasparnis atskrido iš Kauno, jei prireiktų pastiprinti operaciją.

Paieškai taip pat buvo pasitelkti du Karinių jūrų pajėgų laivai: gelbėjimo laivas „Šakiai" ir vadovavimo ir aprūpinimo laivas „Jotvingis" (N42). Prie paieškos šeštadienį taip pat buvo prisijungę Švedijos orlaiviai.