Renginius organizuoja kiti

Kultūros skyriaus vedėjos E.Deltuvaitės darbe nėra nuo rugpjūčio pradžios, vedėja atostogauja nuo rugpjūčio 2 iki 25 d.

Ką apskritai veikia ir kuo užsiima uostamiesčio Kultūros skyrius, kurio darbuotojai gauna tūkstantines algas? Skyriaus vedėjai skirtas tikrai nemažas atlyginimas – net 2 665 eurai per mėnesį iki mokesčių.

Paklausta, kokiu renginiu Klaipėda minės Juodojo kaspino, Baltijos kelio dieną, šio skyriaus darbuotoja Germinta Patašiūtė sutriko.

„Bus bus. Žvejų rūmai organizuoja renginį Vasaros estradoje. Koks renginys? Klaipėdoje bus poezijos vakaras. Aš bandau atsidaryti, kur čia, bet gal jūs paskambinkite Žvejų rūmams“, – sutrikusi kalbėjo Kultūros skyriaus specialistė.

Paklausus, ar Juodojo kaspino diena Kultūros skyriui yra per lėkšta proga minėti, specialistė patikino, kad tai – ne valdininkų darbas.

„Kultūros skyrius renginių neorganizuoja. Savivaldybė renginių organizavimo paslaugą perka. Renginius organizuoja savivaldybei pavaldžios kultūros įstaigos“, – paaiškino G.Patašiūtė.

Žvejų rūmai vieninteliai šiemet prisiminė, kad prieš 32 metus trys Baltijos šalys susikibo rankomis į milžinišką, šimtus kilometrų nusidriekusią gyvą grandinę, kuri Sovietų Sąjungai pademonstravo nenugalimą mažų tautų atstovų jėgą.

Atmintis: miesto tarybos narės N.Puteikienės manymu, nevalia užmiršti Baltijos kelio, nes abejingumas tokiai datai tik parodo, kad savomis rankomis trinama istorinė atmintis. (Astos Aleksėjūnaitės ir Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Pirmadienio vakarą Vasaros estradoje miestiečiai buvo kviečiami į Agnės ir Giedriaus Arbačiauskų bei Jono Baltiko, Vilijos ir Ramūno Šepučių dainuojamosios poezijos vakarą.

O štai palangiškiai ir Šventosios gyventojai tradicijų laikėsi ir šiemet, buvo numatyta susikibti pajūryje į simbolinę gyvą grandinę.

Renginių Baltijos kelio sukakčiai paminėti numatyta ir Neringoje.

Vasara – poilsio metas

Šiuo metu iš penkių Kultūros skyriaus darbuotojų, atostogomis mėgaujasi dvi valdininkės.

„Negaliu atsakyti, kodėl dabar atostogaujama. Mes darbo turime ištisus metus, sezoniškumas neturėtų lemti atostogų“, – teigė G.Patašiūtė.

Paklausta, ar vasarą smagiau atostogauti nei žiemą, Kultūros skyriaus specialistė patikino, kad visi turi teisę į atostogas.

„Smagu ar nesmagu, žmonės atostogauti turi. O rugpjūtis yra tas mėnuo, kai nevyksta tarybos posėdžiai. Darbus susiorganizuojame“, – kalbėjo G.Patašiūtė.

Susikibo visa Lietuva

Pernai klaipėdiečiai rugpjūčio 23-iąją rankomis buvo apkabinę visą miestą. Akcijoje dalyvavo ir uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas, miesto tarybos nariai.

Tam, kad kažkas galėtų šiandien atostogauti, kai kas prieš 32 metus privalėjo kibtis rankomis.

Rankas ir širdis sujungė Palanga, Šventoji, Kretinga, Gargždai, daugybė Klaipėdos rajono kaimų ir gyvenviečių.

Praėjusių metų akcija miestiečių teigiamų atsiliepimų sulaukė dėl sąsajos su įvykiais Baltarusijoje.

Ant Biržos tilto, po plevėsuojančiomis Baltarusijos vėliavomis, daugybė klaipėdiečių susirinko dėvėdami baltos ir raudonos spalvos drabužius. Dangės upės žiotyse miestiečiai iškėlė įspūdingo dydžio vėliavą.

Nė vienas tuo metu, net ir dėvėdamas pirštines, nesibaimino tiesti rankos greta stovinčiam, nors koronaviruso infekcijos grėsmė galbūt buvo dar didesnė nei šiemet, juk nė vienas akcijos dalyvis dar nebuvo skiepytas.

Skyriaus vedėja pavargo?

Pernai kartu su miestiečiais simboliniame Baltijos kelyje dalyvavusi Klaipėdos tarybos narė Nina Puteikienė tikino, jog praėjusiais metais Baltijos kelio dvasia klaipėdiečius užplūdo todėl, kad pati akcija buvo suorganizuota ne valdžios, o žmonių.

„O kaip pernai viskas buvo? Akciją realiai socialiniais tinklais suorganizavo kelios moterys. Viena jų feisbuke tapo mano drauge. Prie jos prisidėjo kitos klaipėdietės. Užteko tik pakviesti, ir visi atėjo. Kiek pamenu, viena organizatorių siuntė valdininkams kvietimą jungtis prie akcijos, bet niekas į laišką jai taip ir neatsakė. O po to atėjo visi. Bet nieko tokio, malonu, kad iniciatyvos sujungia“, – prieš metus vykusią akciją prisiminė N.Puteikienė.

Paklausta, kaip ji vertina šių metų Baltijos kelio minėjimo tylą Klaipėdoje, politikė prisipažino, kad tokia situacija yra skandalinga.

„Gal Kultūros skyrius vedėja E.Deltuvaitė labai pavargo? Vyko kultūros įstaigų vadovų konkursai. Nors renginių ir neorganizuoja. Taip, tokia tiesa – Kultūros skyrius renginių neorganizuoja. Tačiau nerasti laiko tokiai datai – na, tai jau baisu. Savomis rankomis trinama atmintis. Nes tie, kurie stovėjo Baltijos kelyje, atsimena viską. Man labai gaila dėl jaunosios kartos“, – neslėpė tarybos narė.

Mero reakcija – griežta

Klausimo, kodėl uostamiestis vis lieka be renginių, sulaukė net Klaipėdos meras V.Grubliauskas.

Vytautas Grubliauskas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Klausimas, kodėl Baltijos kelio diena pamiršta Klaipėdoje, – ne pirmas. Manęs jau klausė, kodėl Kultūros diena be kultūros renginių? Baltijos kelio datos nepamiršome ir tikrai nepamiršime. Vienintelis akcentas, kurio neverta pamiršti, tai „kovidinė“ situacija Klaipėdoje. Artėja mokslo metai. Dabartinė situacija riboja susibūrimus viešoje erdvėje. Tačiau teisingai, pernai susikibome Baltijos kelyje dėvėdami pirštines. Ir tikrai nepabijojome“, – kalbėjo Klaipėdos meras.

Giliai atsidusęs V.Grubliauskas vis dėlto pripažino, kad kultūrininkams turi priekaištų.

„Tikrai turiu. Ir mano tie priekaištai yra labai logiški ir racionalūs. Suprantu, kad vienus ar kitus išleidžiant atostogų, administracijos direktorius nelabai susižiūrėjo, kokios datos ir kokie renginiai yra tuo laikotarpiu. Bet to nesiimu vertinti, nederinu atostogų grafikų. Bet atostogų nuo istorinės atminties paminėjimo negali būti niekam. Čia turbūt Kultūros skyriui priekaištai yra daugiau nei teisingi, svarbūs ir iškalbingi. Tokiais atvejais reikėtų atsišaukti iš atostogų vien tam, kad galėtum būti čia. Ne tam, kad galėtum stovėti žmonių rate ar grandinėje. O tam, kad būtų suorganizuota ir pasiūlyta. Aš pamenu, kad kilo panašus klausimas dėl Kultūros dienos paminėjimo. Kultūros skyrius buvo primiršęs šią datą ir teko ją priminti“, – tikino V.Grubliauskas.

Pasaulio kultūros diena minima balandžio 15-ąją.

Klaipėdos meras pripažino, kad Kultūros skyriui reiškiama daug priekaištų dėl darbo kokybės.

„Šiam administraciniam padaliniui – priekaištų yra labai nemažai. Deja, bet jie tam tikra prasme jau yra sisteminiai. Tai veda prie tam tikros minties ir prie tam tikros analizės. Jau turbūt reikalinga rimtesnė reakcija, nei vien tik kraipymas pečiais ar jų pakilnojimas“, – rimtai kalbėjo V.Grubliauskas.

Meras pripažino, jog supranta atostogų svarbą ir kiekvieno piliečio teisę į jas.

„Tam, kad kažkas galėtų šiandieną atostogauti, kai kas prieš 32 metus privalėjo kibtis rankomis. Grįš administracijos direktorius, ir mes apie tai tikrai kalbėsimės. Tai mums kažkas turėtų priminti, turėtų pasiūlyti sprendimus, kaip paminėti vieną ar kitą datą ypatingu laikotarpiu. Neturėtume ieškoti tų, kurie ir turėtų tai priminti“, – kalbėjo V.Grubliauskas.

Su E.Deltuvaite dienraščio „Klaipėda“ žurnalistams susisiekti nepavyko. Tarnybinio mobiliojo ryšio telefono Kultūros skyriaus vedėja nekėlė visą dieną, nors juo buvo skambinta ne kartą.

Tai, kad žurnalistai atkakliai jos ieško komentarui, žinojo ir E.Deltuvaitę pavaduojanti kolegė. Tačiau atostogaujanti valdininkė į praleistus skambučius taip ir neperskambino.