Ilgamečio sąjungininko šešėlis

Ilgametis Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas Matthiasas Warnigas (1955), kuriam ankstesnė JAV prezidento administracija bei Jungtinės Karalystės (JK) valdžia yra paskelbusi sankcijas, siekia, kad JAV paremtų galimą dujotiekio projekto „Nord Stream 2“ atnaujinimą, pranešė leidinys „Financial Times“ (FT), remdamasis neatskleistais šaltiniais.

Pranešama, kad M. Warnigas, buvęs Vokietijos Demokratinės Respublikos slaptosios tarnybos, vadinamosios Stasi („Ministerium für Staatssicherheit“) pareigūnas, iki 2023 metų vadovavęs projekto vystymo operatorei „Nord Stream 2 AG“, kurios vienintelis akcininkas – Kremliaus kontroliuojama dujų milžinė „Gazprom“, per amerikiečių verslininkus bando užmegzti ryšius su JAV prezidento D. Trumpo komanda.

M. Warnigas yra senas Kremliaus šeimininko pažįstamas.

Jų pažintis buvo užmegzta dar Šaltojo karo saulėlydyje ir šie artimi ryšiai, apimantys ne tik politiką bei verslą, bet ir asmeninius santykius, veikiausiai yra neišnykę iki pat šių dienų.

Pasak žiniasklaidos, jis yra susijęs su „Dresdner Bank ZAO“, „Bank Rossija“ bei „Rusal“ (šiai JAV sankcijos buvo įvestos 2018 m., t. y. prezidento pareigas einant tam pačiam D. Trumpui).

O audringame XX a. dešimtajame dešimtmetyje būsimajam Rusijos vadovui savo abi dukteris Mariją ir Kateriną išsiuntus į Vokietiją, jų oficialaus globėjo pareigos buvo patikėtos būtent M. Warnigui.

Sabotažas: 2022 m. rugsėjį buvo pažeisti dujotiekiai, einantys iš Rusijos į Europą Baltijos jūros dugnu. / Scanpix nuotr.

Projektas politiškai palaidotas

Apie ketinimus atnaujinti dujotiekio projektą „Nord Stream 2“ paskelbta žiniasklaidoje, verdant hipotetiškoms kalboms dėl teorinio Rusijos valdžios agresijos prieš Ukrainą nutraukimo bei Vašingtono ir Maskvos ekonominių ryšių atkūrimo.

„Man atrodo, kad „Nord Stream“ yra ir fiziškai sunkiai beatstatomas, ir politiškai jis yra palaidotas, tikrai būtų sunku įsivaizduoti, kad kas nors Europoje galėtų svarstyti tokio pobūdžio susisaistymą su Rusija“, – kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų (URM) ministras Kęstutis Budrys.

Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, sunkiai įsivaizduojama, kokiais argumentais remiantis dabar kas nors ryžtųsi sumerkti į Baltijos jūrą dešimtį milijardų ir bandyti atgaivinti šią kryptį, juolab ateitis yra suskystintos gamtinės dujos (SGD), gabenamos laivais, o šių išteklių eksporte pasaulyje pirmauja JAV, su kuriomis esą ir reikėtų vesti derybas.

Oficialiai teigiama, kad dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ Baltijos jūroje buvo nutiesti siekiant tiekti gamtines dujas iš Rusijos į Europą, tačiau nemažai politikos ekspertų neatmeta prielaidų, kad šie projektai buvo įgyvendinti tam, kad Vokietiją ir didelę dalį Europos padarytų politiškai ir ekonomiškai priklausomą nuo Kremliaus.

„Gazprom“ partnerės šiame projekte, kaip finansavimo dalininkės ir būsimos naudos gavėjos, buvo penkios Europos energetikos kompanijos.

2022 m. rugsėjį trys iš keturių „Nord Stream“ gijų buvo smarkiai apgadintos per įtariamą sabotažo ataką.

Iniciatorius: dujotiekio projekto „Nord Stream 2“ atnaujinimo siekia M. Warnigas, kuriam ankstesnė JAV prezidento administracija ir JK valdžia yra paskelbusi sankcijas. / Scanpix nuotr.

Gresia dideli nesutarimai

2022 m. tuomečio JAV prezidento Joe Bideno administracija M. Warnigui, kurio ryšiai su V. Putinu buvo užmegzti dar Šaltojo karo metais (kai abu veikėjai dirbo slaptosioms tarnyboms), ir „Nord Stream 2 AG“ pritaikė sankcijas.

Bet kokiam susitarimui dėl projekto atgaivinimo reikėtų, kad Vašingtonas atšauktų šias sankcijas, o Vokietija pritartų rusiškų dujų srauto į Europą atnaujinimui, rašė FT.

Anonimiškai kalbėjęs JAV pareigūnas išreiškė skepticizmą dėl tokio susitarimo perspektyvumo ir įspėjo, kad Berlyno dalyvavimas gali „sukelti didžiulius nesutarimus“ su Europos Sąjunga (ES), kuri palaiko sankcijas Rusijai.

„Nord Stream“ yra ir fiziškai sunkiai beatstatomas, ir politiškai jis yra palaidotas.

URM ministras K. Budrys teigia nematantis galimybių atnaujinti Rusiją ir Vokietiją jungiančio dujotiekio „Nord Stream 2“ bei tikina, jog projektas iš pat pradžių buvo didelė geopolitinė klaida, kurios kartoti dabartiniame kontekste Europos valstybės nesvarstytų.

Taip ministras kalbėjo užsienio žiniasklaidai skelbiant, kad JAV, veikiant Rusijos lobistams, galbūt ruošiasi dujotiekio veiklos atnaujinimui.

K. Budrys priminė, jog Lietuva, dar vystant „Nord Stream 2“ projektą, dėjo pastangas atsiriboti nuo Rusijos energetinių išteklių, skatino šalis diversifikuoti dujų tiekimą į ES.

„Buvo padaryta didelė žala, sukuriant viltį ir vienai, ir kitai pusei, kad bendra prekyba gali pakeisti patį Rusijos režimo pobūdį. Pamatėme, kad tai nepasiteisino“, – akcentavo K. Budrys.

Kęstutis Budrys / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Trumpa „Nord Stream“ istorija:

„Nord Stream 2“, nutiestas tranzitu Baltijos jūra per Danijos, Suomijos ir Švedijos teritorijas, niekada nebuvo prijungtas prie šių valstybių skirstomųjų tinklų, dujos vamzdynu niekada nebuvo tiekiamos.

2021 m. rugsėjį užbaigus statybų darbus, dujotiekis nepradėtas eksploatuoti, o jo veikla galutinai sustabdyta 2022 m. vasario pabaigoje po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ir agresorei pritaikytų sankcijų.

Kontrolinį „Nord Stream 2“ akcijų paketą valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“.

Tarptautiniame bendrovių konsorciume taip pat dalyvauja Vokietijos įmonės „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos kompanija OMV, Prancūzijos „Engie“ ir JK bei Nyderlandų bendrovė „Royal Dutch Shell“.