Bankai jau ima valdžią?

Ėmėsi VMI ir FNTT funkcijų?

Uostamiestyje veikiančios įmonės savininkas iki šiol negali atsitokėti – pastarasis susidūrimas su banku jį išmušė iš vėžių.

Lietuvoje išgryninęs apie 15 tūkst. eurų iš įmonės sąskaitos "Swedbank" klientas gavo keistą banko laišką.

"Internetinėje "Swedbank" paskyroje tarp didelio žinučių srauto perskaičiau pranešimą, kuriuo buvo reikalaujama pateikti informaciją, kur įmonė panaudojo išgrynintus tūkstančius. Netgi paprašyta pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Argi ne absurdas? Jokios neteisėtos veiklos nevykdome, jei tikrai kyla abejonių, visus duomenis galime atskleisti Valstybinei mokesčių inspekcijai, FNTT, bet ne bankui. Nes tai visiškai ne jo funkcija", – įsitikinęs vyras, tokio pobūdžio pranešimą matęs pirmą kartą.

Žmogus padarė išvadą, kad taip veikiausiai renkama informacija apie klientus rinkodarai, kaip tai daro daugybė komercinių įstaigų Lietuvoje. Kadangi tuo metu atostogavo, į gautą užklausą neatsakė.

Paralyžiavo įmonės veiklą

Vadovas buvo priblokštas, kai po kurio laiko "Swedbank" areštavo įmonės sąskaitą.

Antrąją banko žinutę jis pastebėjo tik tada, kai nebegalėjo atlikti mokėjimų.

"Informuojame, kad bankas blokavo jūsų sąskaitą, nes iki jums nurodyto termino bankui nepateikėte prašytos pateikti rašytinės informacijos ir prašytų pateikti dokumentų. Banko veiksmų teisinis pagrindas: Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 ir 18 straipsniai, taip pat "Swedbank", AB klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrųjų sąlygų ir "Swedbank", AB mokėjimo paslaugų teikimo sąlygų punktai", – teigiama "Swedbank" Konsultacijų centro direktorės atsiųstame laiške.

Vyras pasijautė užsitraukęs banko nemalonę.

Vadovas iki šiol nesupranta, kodėl jokių įsiskolinimų valstybei ar bankams neturinčios bendrovės pinigai atsidūrė po padidinamuoju stiklu.

Siutino ir tai, kad šioje situacijoje akivaizdžiai pritrūko komunikacijos ir geranoriškumo patikimo kliento atžvilgiu.

Smūgis į paširdžius – užblokuoti net nepranešus asmeniškai.

"Smūgis į paširdžius – užblokuoti net nepranešus asmeniškai. Nei skambučio, nei elektroninio laiško. Tikrąja to žodžio prasme paralyžiavo bendrovės veiklą, kaip įmonės vadovas pasijaučiau it nusikaltėlis. Tokie dalykai pasitikėjimo banku tikrai neprideda. "Swedbank" vadybininkė man įrodinėjo, kad banko veiksmai teisėti, nes perskaitęs žinutę į ją nesureagavau. Tai gal iš pradžių malonėkite paskambinti, jei toks rimtas reikalas?" – širdo pašnekovas.

Tik pateikus rašytinę informaciją ir pagrindus išlaidas, įmonės sąskaita buvo atblokuota. Tiesa, ne iš karto.

"Maždaug po savaitės vėl galėjome naudotis savo pinigais. Tikrai labai nemalonu. Kol sąskaita buvo įšaldyta, atsidarėme naują kitame banke. Kad ateityje išvengtume panašių nesusipratimų", – neslėpė klaipėdietis.

Tokiose nepavydėtinose situacijose atsiduria ir paprasti žmonės, ne tik bendrovių savininkai.

Visai realu, kad bet kurio gyventojo, išsiėmusio penkiaženklę sumą, bankas paprašys pasiaiškinti, kur išleido savo legaliai įgytus pinigus.

Principas – pažink savo klientą

Komercinių bankų atstovai teigia, esą tokių priemonių yra priversti imtis dėl ES direktyvos ir Lietuvos įstatymų, kuriais siekiama kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu.

Kilus klausimų bankas iš tiesų gali reikalauti papildomų dokumentų, kad įsitikintų mokėjimo operacijos ar sandorio teisėtumu.

Paprastai konkrečius stebėsenos kriterijus ir praktines priemones kiekvienas komercinis bankas nustato pats.

"Swedbank" atstovas Saulius Abraškevičius apgailestavo, kad klientams teko patirti nepatogumų. Tačiau laikytis įstatymų bankas privalo.

"Norime atkreipti dėmesį, kad sąskaitos blokavimas yra kraštutinis veiksmas. Iki tol bankas stengiasi susisiekti su klientu jo nurodytais kontaktais ir gauti reikalingą informaciją. Pasitaiko, kad klientai nerodo pastangų komunikuoti su banku, ignoruoja skambučius ir panašiai. Pagal galiojančią tvarką, per 10 dienų nepavykus susisiekti su klientu jo nurodytais kontaktais, apribojama prieiga prie sąskaitoje esančių lėšų. Tačiau sąskaitos blokavimas nėra negrįžtamas veiksmas, gavęs reikalingą informaciją bankas sąskaitą gali atblokuoti. Laikydamasis įstatymų bankas privalo nustatyti klientų lėšų kilmę ir suprasti kliento vykdomas operacijas, taip įgyvendinamas principas "pažink savo klientą", – aiškino S.Abraškevičius.

Taip kovoja su šešėliu

"Swedbank" atstovo žodžiais, bankui svarbu žinoti, kokia veikla klientas užsiima, kas yra galutinis naudos gavėjas, kur juda kliento lėšos – taip siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui.