Siekdami privilioti kuo daugiau klientų ir taip ilgą laiką didinę terminuotų indėlių palūkanų normas, dabar šalies bankai pamažu ėmė jas mažinti. Specialistai tvirtina, kad tai byloja apie stabilizaciją.

Praėjusių metų pabaigoje pasklidę gandai, kad kai kurie šalyje veikiantys bankai yra nestabilūs ir balansuoja ties bankroto riba, paskatino lietuvius iš jų atsiimti laikomus pinigus. Masiškai visiems pradėjus atsiiminėti turimas santaupas, bankai pritrūko apyvartinių lėšų, todėl kas keletą savaičių kone visi jų ėmė didinti terminuotų indėlių palūkanų normas, taip siekdami pritraukti kuo daugiau klientų, o kartu ir jų pinigų. Šalies bankai, kas mėnesį po kelis sykius padidindavę laikomų indėlių palūkanas, nuo šių metų kovo ėmė jas mažinti.

Nors bankininkai teigia, kad indėlių palūkanų normos šiuo metu mažėja dėl to, kad Europos centrinis bankas vis mažina bazinę palūkanų normą, įžvelgiama ir kitų priežasčių.

Pasak Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo, bankai vis intensyviau ir drąsiau mažina terminuotų indėlių palūkanų normas dėl to, kad Lietuvos finansų rinkoje pagaliau įsivyravo stabilizavimosi tendencija.

"Bankuose šiuo metu yra pakankamai daug likvidumo – šiuo metu nėra didelio poreikio pinigams, jų jiems užtenka. Be to, stabilizavimuisi įtakos turi ir Vyriausybės ekonomikos gaivinimo planas – jau netrukus verslą pasieks įvairūs kreditai su palankesnėmis palūkanomis. Todėl šitos priemonės negali neveikti palūkanų normų – atsiradus pigesniems pinigams bankai nebemato reikalo už laikomus indėlius siūlyti didelių palūkanų", – situaciją komentavo S.Kropas.

Ekspertas pabrėžė, kad jeigu šalyje nebus jokių neigiamų makroekonominių žinių, geresnės naujienos pasieks ir visus kitus bankų klientus – turintieji būsto ar vartojamuosius kreditus su kintančiomis palūkanomis gali tikėtis jų mažėjimo.

"Yra daug galimybių ir tendencijų, kad situacija netrukus pagerės – mažės paskolų palūkanų normos, vėl lengviau bus išduodamos paskolos. Tačiau dabar daug kas priklausys nuo mūsų vietinės valdžios sprendimų. Tarkime, jeigu jie nesusitartų dėl biudžeto ar pakoreguotų kai kuriuos įstatymus, kurie galėtų paveikti kreditavimą, tuomet finansų rinką tai vėl paveiktų neigiamai", – patikino S.Kropas.

Vis dėlto kol kas, anot eksperto, tiek Lietuvoje, tiek ir Europoje, priimami sprendimai finansų rinką veikia gana palankiai.

Atsižvelgę į pokyčius tarptautinėje ir šalies pinigų rinkose, indėlių palūkanų normas per pastarąsias keletą savaičių jau pakoregavo Šiaulių bankas, Ūkio bankas, "Snoras" bei SEB bankai.

Dabar siūlomos indėlių palūkanų normos (proc.)