Sovietmetį menančiu metodu gydyti miesto gatvėse ir parkuose augantys medžiai kelia grėsmę praeiviams.
Klaipėdoje yra per šimtą sergančių lapuočių, kuriuos nuo ligų dar prieš kelis dešimtmečius bandyta gelbėti betonu – atsiradusios drevės ar perskilę kamienai būdavo prikišami plytų, statybinio laužo ir užbetonuojami.
„Taip norėta medžius apsaugoti nuo dar didesnės jų erozijos, kad pažeistų kamieno vietų neniokotų lietus ir vėjas. Tačiau keliolika metų lapuočiai taip nebegydomi, nesame išdavę nė vieno leidimo užbetonuoti medį“, – sakė savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Povilanskienė.
Sergančių medžių kol kas neketinama nupjauti. „Visų iškart nupjauti negalime, nes želdinius reikia atsodinti, o dabar jiems nėra pinigų“, – sakė Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė.
Jos teigimu, sergantys medžiai dažniausiai būna pašalinami, kai rekonstruojama kuri nors gatvė. Taip buvo išpjautos Turgaus gatvėje augusios sergančios liepos, pašalinti lapuočiai iš Tiltų gatvės. Medžius ketinama nupjauti ir rekonstruojant J.Janonio gatvę.
„Blogiausia tai, kad tie užbetonuoti medžiai kelia realią grėsmę žmonėms. Į kai kurias dreves privarydavo ir po du kibirus betono, todėl kamienai gali neatlaikyti ir lūžti papūtus šiek tiek stipresniam vėjui“, – sakė ne vienerius metus savivaldybės Aplinkos kokybės skyriui vadovavusi, dabar nevyriausybinei gamtosaugos organizacijai „Žalia banga“ pirmininkaujanti Dalija Žukienė.
Jos teigimu, medžių betonavimas – tik sovietinis metodas. Ji prisiminė, kaip tokiu gydymo būdu stebėjosi į Klaipėdą atvykę danų aplinkosaugininkai. Jie patarė betoną išardyti, dreves dezinfekuoti ir tokius medžius palikti.
„Pastebėta, kad daugiausia tokių užbetonuotų medžių yra parkuose, pavyzdžiui, Skulptūrų parke. Jei betonas būtų išimtas, drevės taptų savotiška egzotika. Į jas atsisėdus galima ir nusifotografuoti“, – sakė D.Žukienė.
Dabar mieste sodinami medžiai yra atsparūs užterštam miesto orui, todėl rečiau serga.
Naujausi komentarai