Pinigų pasiskolinusi ir juos grąžinusi klaipėdietė sulaukė akibrokšto – reikalavimo antrąkart atiduoti tą pačią skolą. Į tokią situaciją patekusi moteris įsitikinusi, kad susidūrė su profesionale, kuri lobsta iš patiklių žmonių. Paaiškėjo, kad tokių nukentėjusiųjų Klaipėdoje – ne vienas.

Gali prarasti butą

Klaipėdietė Jolanta (vardas pakeistas – D.J.) pasakojo nesitikėjusi, kad dėl palyginti nedidelės sumos gali pajusti grėsmę prarasti savo būstą. Viskas prasidėjo nuo kelių tūkstančių litų skolos.

Nedidelę įmonėlę turėjusi moteris prieš pusketvirtų metų buvo patekusi į situaciją, kai jos verslui būtinai reikėjo grynųjų.

Nekilnojamojo turto agentūros darbuotojai ją suvedė su malonios išvaizdos pensinio amžiaus moterimi. Ši lyg artimai giminaitei pasisiūlė paskolinti pinigų, tačiau skolos sutartį pareikalavo sudaryti taip, kad į grąžinamą suma būtų iškart įskaičiuotos ir palūkanos. Nors Jolanta pasiskolino 7,6 tūkst. litų, raštelyje buvo nurodyta, kad grąžins 10 tūkst. litų.

Kreditorė atviravo nenorinti mokėti mokesčių ir tikino, kad visiškai nebūtina laikytis sutartyje numatyto 3 mėnesių skolos grąžinimo termino.

Apsikeitė kalėdinėmis dovanomis

Jolanta stengėsi kaip galėdama greičiau grąžinti skolą. Atiduodavo kada 400 litų, kada visą tūkstantį. Kaskart ant skolos lapo ji užrašydavo grąžintą sumą, o kreditorė suraitydavo savo parašą.

Moterų bendravimas tapo panašus į dviejų draugių, jos net apsikeitė kalėdinėmis dovanomis.

Kadangi kreditorė nespaudė, paskutinę sumą Jolanta pensininkei grąžino kiek mažiau nei po poros metų. Vietoje 10 tūkst. litų, ji atidavė 11 tūkstančių.

Tūkstantis viršaus buvo delspinigiai.

Kai skolininkė atvežė paskutinę pinigų dalį ir kreditorė pasirašė, jog skola išmokėta, moterys gėrė arbatėlę ir maloniai šnekučiavosi pensininkės namuose.

"Gerai pamenu, kad skolos lapą įsidėjau į rankinę. Tačiau po poros dienų ją visą išverčiau, bet dokumento neberadau. Bandžiau skambinti kreditorei, ji patarė dar kartą atidžiau paieškoti ir tikino dokumento nė nemačiusi. Tada dar kalbėjo su manimi maloniai. Prašiau važiuoti kartu pas notarą, kad ji oficialiai patvirtintų, jog skolą atgavo, bet ji vis rasdavo priežasčių, kodėl to negalinti daryti: tai gulėsi į ligoninę, tai turėjo skubių reikalų. Praėjo šiek tiek laiko, ir "dainelė" pasikeitė", – prisiminė Jolanta.

Užsiminė iškeldinsianti iš namų

Vieną dieną dar visai neseniai mielą draugę vaidinusi pensininkė paskambino Jolantai ir paklausė, kada ši grąžins skolą.

Išgirdusi tokį reikalavimą, moteris nustėro. Priminusi, kad atidavė paskolintą sumą su kaupu, išgirdo, jog tai tebuvę delspinigiai, o skola tebesanti negrąžinta. Be to, ji neturinti dokumento, įrodančio, kad atidavė bent litą iš pasiskolintos sumos.

Tada Jolanta pradėjo įtarti, kad dokumentas su patvirtinimu, jog skola grąžinta, galėjo dingti, kai viešnagės kreditorės namuose metu, palikusi virtuvėje rankinę, ji nuėjo į tualetą.

Bandymas apeliuoti į sąžinę bei kalbos apie sunkios ligos ištiktą mamą pensininkės nesujaudino, nuo tos dienos ji pradėjo nuolat reikalauti antrąsyk atiduoti skolą.

Kartą ši moteris apsilankė Jolantos namuose. Lyg tarp kitko pagyvenusi moteris pareiškė, kad jai patinka šis būstas, ir pasvarstė, ar nereikės šeimininkės iš jo iškrapštyti.

Pareikalavo 14 tūkst. litų

Praėjo dar šiek tiek laiko ir Jolanta sužinojo, kad jau grąžintos skolos pensininkė reikalauja teisme.

Ieškinio suma – 14 tūkst. litų. Be to, už kiekvieną neva pradelstą dieną reikalaujama po 5 proc. nuo visos sumos. Jolanta suprato, kad ją ketinama ne tik apiplėšti, bet ir palikti be pastogės.

Baimindamasi liūdnų pasekmių ji kreipėsi į teisininką, o šis sužinojo, kad toji pati pensininkė bylinėjasi dėl panašių dalykų ne pirmą kartą.

Tada Jolanta prisiminė kreditorės žodžius, jog ji ne vieną žmogų yra iškrapščiusi iš būsto ir taip įgijusi keletą butų. Moteris spėja, kad pateko į šios pensininkės sukurtą mėsmalės sistemą.

Tačiau klaipėdietė nežada nusileisti. Ji turi liudininkų, galinčių patvirtinti, kad skolą grąžino, be to, yra ir kitų tai įrodančių dokumentų.

Suplėšė tik lapelių kopijas

Uostamiesčio teisininkų bendruomenė tikina, kad ši situacija nėra jokia išimtis. Mieste yra ne vienas žmogus, gyvenantis ne tik iš pinigų skolinimo. Daugelis jų klientų sau randa per nekilnojamojo turto agentūras, kurios už tarpininkavimą ima mokestį.

Advokatas Remigijus Jakštas prisiminė panašų atvejį, kai iš kreditoriaus žmogus kelis kartus skolinosi po 20 tūkst. litų, juos grąžinęs paskutinį kartą pasiskolino 30 tūkst. litų.

Kai skolą grąžindavo, kreditorius jam matant skolos lapelį suplėšydavo.

Po penkerių metų pinigus skolinęs asmuo pareikalavo jam atiduoti 90 tūkst. litų. Teismui jis pateikė sveikutėlaičius skolos lapelius.

Pasirodo, kreditorius buvo pasigaminęs jų kopijas, kurias ir suplėšydavo.

Nesugebėjęs įrodyti, kad pinigus atidavė, žmogus bylą pralaimėjo ir teismo buvo įpareigotas dar kartą skolintojui sumokėti 90 tūkst. litų.

Sukčiauja prispausti bėdų

Advokatas teigė žinąs ne vieną atvejį, kai buvęs kreditorius reikalavimus dar kartą sumokėti jau atiduotą skolą pareiškė po penkerių metų, kai buvęs skolininkas buvo net pamiršęs apie buvusius sandorius.

"Tokių sukčiavimo atvejų būna gana daug. Kartais akivaizdu, kad žmonės taip nesąžiningai elgiasi  prispausti nepriteklių. Civilinis kodeksas nurodo, kad šalis turi įrodyti aplinkybes, kurias grindžia. Jeigu žmogus turi skolos raštelį, o kvito apie šios sumos grąžinimą neturi, skolininkas turi rašytiniais įrodymais patvirtinti, kad skolą atidavė", – aiškino advokatas R.Jakštas.

Tiesa, įrodinėdamas savo teisumą kiekvienas gali pateikti ir netiesioginių įrodymų. Jais gali tapti ir liudytojų pasakojimai.

Advokatas prisiminė dar vieną atvejį, kai buvę verslo partneriai į verslą buvo investavę po 100 tūkst. litų ir vienas kitam parašę skolos lapelius. Užklupus krizei vienas jų prisiminė turįs dokumentą, kuriuo sumanė pasinaudoti asmeninei padėčiai pagerinti.

Sukčių demaskuoti sunku

Nors logika sako, kad dukart skolos reikalaujantį žmogų galima vadinti sukčiumi, baudžiamosios bylos sėkmė nėra garantuota. Surinkti objektyvius įrodymus sukčiavus yra sunku.

Todėl norint apkaltinti nesąžiningą kreditorių, tenka tapti savotišku detektyvu.

Jeigu 90 tūkst. litų antrą kartą grąžinti turėjęs žmogus būtų įsirašęs draugišką pokalbį su kreditoriumi, būtų nesunkiai patvirtinęs savo tiesą. Mat šis neoficialaus pokalbio metu buvo patvirtinęs, kad skolą atgavo.

Grąžinti skolą patartina pervedant pinigus pavedimu. Taip lengviausia įrodyti, kad sutarties sąlygos buvo įvykdytos.

Kaltuosius baudžia tik likimas

Vis dėlto ne vienas pinigų pasiskolinęs žmogus naiviai mano, kad atiduoti turi tik tiek, kiek jų gavo ir nepaiso paties pasirašytos sutarties sąlygų.

Nemažai metų apylinkės teisme civilines bylas nagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė prisiminė vieną tokių istorijų.

Pasiskolinę nemenką sumą su didelėmis palūkanomis žmonės nenorėjo jų mokėti. Tai yra net teisme bandė ginčyti palūkanas, dėl kurių buvo sutarę iš anksto ir pasirašę sutartyje.

Pralaimėję visų instancijų teismuose šie žmonės prarado butą. Nors ir bandė aktyviai ieškoti teisybės, nepajėgė įrodyti savo tiesos.

Kalbėdamas apie moralinę panašių bylų pusę, advokatas R.Jakštas teigė pastebėjęs, jog nesąžiningai kitų žmonių sąskaita pralobti sumanę žmonės likimo netrukus būna nubausti. Ne vienas toks susirgo nepagydoma liga.

Su valstybe pelnu nesidalija

"Nors iš tikro draugo pinigų gali pasiskolinti ir nemokamai, dažniausiai palūkanos skolinantis iš fizinio asmens yra kur kas didesnės nei imant banko paskolą. Tokiais atvejais imamas užstatas – automobilis ar kitas vertingas daiktas", – pasakojo advokatas.

Neretai sukčiauja ir skolininkai fiktyviai parduodami savo turtą giminaičiams bei artimiems asmenims, o kreditoriams aiškina nebeturintys turto. Pastaruoju metu būta nemažai atvejų, kai tokie sandoriai nuginčijami.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Linas Kiaurakis neabejodamas teigė, kad pinigų žmonėms skolinantys asmenys mokesčių valstybei nemoka. O įrodyti, kad jie turi neapmokestintų pajamų, yra labai sunku. Tai akivaizdu ir iš klaipėdietės Jolantos istorijos.

Juk realiai gavusi 7,6 tūkst. litų, sutartyje ji nurodė grąžinsianti kur kas didesnę sumą.

"Mokesčių inspekcija atlieka tyrimus dėl slepiamų pajamų. Norima nubausti vis daugiau asmenų už neteisėtą praturtėjimą. Tačiau kol kas valstybė nesugalvojo, kaip gauti pajamų iš pelną skolinant pinigus gaunančių asmenų", – teigė prokuroras L.Kiaurakis.