Briedžio gaišena jau išgabenta iš pajūrio: niekas nenorėjo imtis tokio darbo

Penktadienį ryte ankstyvi poilsiautojai Smiltynėje ties Senosios perkėlos gelbėtojų postu pamatė netoli kranto plūduriuojantį didelio žvėries kūną. Greitai bangos jį plukdė į krantą.

Klaipėdoje žinia apie nuskendusį briedį tapo viena pagrindinių tos dienos naujienų.

Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas ir paplūdimių gelbėtojų vadas Aleksandras Siakki atviravo tądien sulaukęs apie pusantro šimto skambučių. Beveik visi skambintojai norėjo pranešti pajūryje radę negyvą briedį.

Tokie skambučiai tęsėsi iki vakaro. Net prieš sutemas žmonės fotografavo neįprastą vaizdą pajūryje ir stebėjosi, kad briedis vis dar guli paplūdimyje.

Procedūra radus gaišeną pliaže yra paprasta – žmonės paskambina gelbėtojams, jie apie tai praneša gyvūnų globos bendrijos „Būk mano draugas“ darbuotojams.

Kur bepaskambinau, vis siuntė kažkur kitur. Niekas nenorėjo imtis tokio darbo. Žvėris – didžiulis, užkabinęs jo nenuvilksi iš pakrantės.

Ši įstaiga yra laimėjusi savivaldybės konkursą ir turi pasirūpinti ne tik į bėdą patekusiais gyvais padarais, bet ir nugaišusių gyvūnų pašalinimu iš viešųjų erdvių.

Įstaigos vadovė Galina Kučinskienė pasakojo, kad pasirūpinti apie 500 kilogramų sveriančios briedžio gaišenos išgabenimu iš Smiltynės paplūdimio buvo labai sunku.

„Kur bepaskambinau, vis siuntė kažkur kitur. Niekas nenorėjo imtis tokio darbo. Žvėris – didžiulis, užkabinęs jo nenuvilksi iš pakrantės. Reikia transporto, kuris galėtų privažiuoti prie jo ir turėtų galimybę tokį svorį įsikelti į priekabą“, – kalbėjo G. Kučinskienė.

Transporto, tinkamo atlikti šį darbą paieškos užtruko. Tačiau šeštadienį ryte, kiek po 9 val. gaišena buvo pakrauta į traktoriaus priekabą.

Kaip pasakojo G. Kučinskienė, negyvas briedis pirmiausiai bus nugabentas į jos vadovaujamos gyvūnų prieglaudos teritoriją, o paskui išvežtas į Rietave esančią utilizavimo įmonę.

Pajūryje dažniausiai randami negyvi ruoniai, paprastai žuvę nuo patirtų sužalojimų, kai žvejai juos „baudžia“ už sudraskytus tinklus.

Kas atsitiko briedžiui ir kaip jis galėjo atsidurti jūroje, pasak G. Kučinskienės gamtininkai nesusidomėjo.

Mariomis plaukiančius briedžius kai kuriems Neringos ir Klaipėdos gyventojams yra tekę matyti, bet brendantį į jūrą – ne. Labiausiai tikėtina, kad miško galiūnas žuvo plaukdamas mariomis, o vėliau jo kūną srovė išnešė per uosto vartus į jūrą.