Vijo su sirenomis

Vaizdo įrašas uostamiesčio vairuotojų pamėgtoje socialinių tinklų paskyroje tądien pasirodė apie 17.30 val.

Jame užfiksuota, kaip briedis blaškosi centrinėje miesto dalyje. Gyvūnas bėgo į vieną pusę, išrisnojo į judrią gatvę, apsigręžė ir nubėgo palei šaligatvį link Vitės kvartalo, kuris yra netoli Poilsio parko, susijungusio su pajūrio mišku.

Apie miško žvėrį mieste žmonės pranešė ir gyvūnų globos draugijos darbuotojams, ir policijai.

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vitalis Marozas sekmadienį vakare į įvykio vietą nevyko, jis teigė nematęs ir vaizdo įrašo, todėl negalėjo pakomentuoti, kokio maždaug amžiaus galėtų būti miesto gatvėmis bėgiojęs briedis.

Tądien V. Marozas kalbėjo, kad geriausiai būtų briedžiui duoti ramybę, leisti jam nusiraminti, tada jis pats išbėgtų į sau pažįstamą aplinką.

Tuo metu policijos pareigūnai buvo šokiruoti, kad vaikyti briedį saugant jį nuo automobilių ir žmones nuo miško gyvūno nesiėmė niekas kitas.

Pareigūnai liūdnai juokavo – briedis niekam nerūpi, tik policijai, pareigūnai priversti jį „ganyti“. Policijos ekipažas pamažu stengėsi gyvūną nuvyti į Sportininkų gatvės rajoną, kuris ribojasi su parku ir mišku.

Vitalis Marozas / Asmeninio archyvo nuotr.

Rado nebegyvą

Ilgokai tūnojęs ramiame M. Šerniaus gatvelės kieme gyvūnas buvo išbaidytas ir vėl leidosi bėgti.

S. Daukanto gatvėje jis vėl buvo sustojęs, bet kažkuris gyventojas smarkiai trinktelėjo durimis ir taip išgąsdino gyvūną, kad jis šoko ir rėžėsi galva į Klaipėdos apylinkės teismo teritoriją juosiančią metalinę tvorą ir ją sulaužė.

Tada briedis pasileido link Sportininkų gatvės.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės spaudai Andromedos Grauslienės žiniomis, 20.38 val. policijos pareigūnų ekipažas buvo paprašytas padėti aplinkosaugininkams išvaryti gyvūną iš miesto.

Apie 21 val. Vitės kvartalo gyventojai girdėjo trumpus policijos automobilio signalus, briedis buvo varomas Sportininkų gatve.

Ryte negyvas briedis gulėjo ant pėsčiųjų tako prie Sportininkų gatvės 11 namo. Tai matė ne tik suaugusieji, bet ir į mokyklas ėję vaikai.

Gaišeną galiausiai išgabeno viešosios įstaigos „Būk mano draugas“ darbuotojai.

Galėjo lemti stresas

Vaizdo įrašą matę gamtosaugininkai spėja, kad šis gyvūnas galėjo būti apie 5 ar 6 metų. Į miestą jį atvijo prasidėjusi migracija, o dar labiau tikėtina – ruja.

Nuo ko galėjo žūti jaunas briedis, galima tik pasvarstyti.

V. Marozas teigė, kad pabaidyti briedžiai dažnai staiga šoka ir galva rėžiasi į pastatus ar tvoras. Iki 500 kilogramų sveriantis žvėris yra labai stiprus, todėl smūgis būna galingas, nuo jo neretai gyvūnui lūžta kaklas.

Sekmadienį uostamiestyje galą gavęs gyvūnas buvo tik prasibrozdinęs, mirtinų sužalojimų ant jo nebuvo matyti.

Šią liūdną istoriją aptarinėjantys klaipėdiečiai spėliojo, kad gyvūnas galėjo nugaišti nuo patirto streso.

Pasirodo, briedžiai yra labai greiti, jie bėga iki 60 kilometrų per valandą. Kartą V. Marozas matė, kaip pabaidytas briedžiukas trenkėsi į tinklinę tvorą ir krito negyvas.

Gyvosios gamtos žinovas V. Marozas patikino, kad nuo streso dažniau gaišta stirnos, bet tokia baigtis gali ištikti ir briedį, juo labiau kad šiam jaunam gyvūnui sekmadienį kelias valandas teko išgyventi labai daug išgąsčio.

Tarnybos nesutarė

Klausinėjami, kaip ir ką reikėjo padaryti, kad miško galiūnas iš miesto išeitų saugus, skirtingų tarnybų darbuotojai svarstė skirtingai.

„Gal prieš 10 metų buvo atvejis, kai trys briedžiukai blaškėsi Minijos gatvėje. Tada norėdamas padaryti gerą darbą naktį bandžiau juos išvaryti iš miesto. Viskas baigėsi ne taip, kaip norėjome, nuo tada laikausi nuostatos, kad nereikia nieko daryti“, – sakė V. Marozas.

Žmonės paprastai viską geriausiai žino: ir kaip krepšinį žaisti, ir kaip namą pastatyti, ir kaip briedį iš miesto išvaryti.

Gamtosaugininkai bandė juos išvaryti iš miesto, bet visi trys naktį grįžo į tą pačią vietą, dieną ramiai pratūnojo, o kai atėjo kita naktis, jie išėjo patys.

Tada V. Marozas suprato, kad nereikia briedžių gainioti, junginėti sirenų. Ir dabar, kai briedžiai atklysta, jis laikosi nuostatos gyvūnams netrukdyti, jų netrikdyti.

Pasak gamtosaugininko, labiausiai pakenkia tie, kuriems labai įdomu kuo arčiau prieiti, gainioti, o sirenos ir švyturėliai gyvūną dar labiau gąsdina. Jis pasibaido, šoka bėgti.

„Briedis yra didelis gyvūnas, jo nesugausi. Prieš porą metų Malūno parke didžiulį besiblaškiusį briedį užmigdė iš Kauno atvažiavę specialistai. Jį nuvežėme į mišką ir paleidome. Šį kartą irgi bandėme derinti taip daryti, bet kažkodėl mums sunkiai sekėsi susikalbėti, gyvūnų globėjai atsisakė tai daryti. Užmigdymas yra veterinarų reikalas, tik jie apmokyti tai daryti ir turi tam tinkamų vaistų. Todėl tikėjomės, kad naktį jis išeis. Jam nebuvo lūžusi koja, nebuvo jis ir kitaip smarkiai sužeistas. Mieste medžioti draudžiama, sužeistą gyvūną galima tik užmigdyti, kitaip tariant, nutraukti jo kančias. Bet nepavyko susitarti, kad tai būtų padaryta. Galvojome, gal jį bent primigdys, kad išgabentume jį į mišką“, – detalių atskleidė V. Marozas.

Baigtis: užvakar ryte Sportininkų gatvėje prie 11-ojo namo žmonės rado briedį jau nebegyvą. / Dienraščio „Klaipėda“ skaitytojos nuotr.

Kas atitolo nuo realybės?

Viešosios įstaigos „Būk mano draugas“, laimėjusios konkursą padėti beglobiams ir laukiniams gyvūnams, vadovė Galina Kučinskienė vakar neslėpė įtūžio. Ji pasakojo, kad įmonės darbuotojai prašė žmones ir policininkus negąsdinti briedžio.

Pasak G. Kučinskienės būtent gamtosaugininkas aktyviai stengėsi varyti briedį. Šis asmuo gyvūnų prieglaudos darbuotojams neprisistatė.

„Mes galime tik pasiimti gaišeną. Mieste ar gyvenvietėje neturime teisės šaudyti migdomaisiais užtaisais. Net jei gyvūnas mirtinai sužalotas, mieste joks medžiotojas neturi teisės išsitraukti šautuvo. Už tai netektų licencijos ir gautų tūkstantinę baudą. Įstatymas yra netobulas, turi būti sukurta konkreti tvarka, kaip tokiais atvejais elgtis. Aplinkosaugininkai verčia mane keiktis, man atrodo, jie neturi smegenų. Jie visiškai atitolę nuo realybės. Maldavome palaukti tamsos, o jis paėmė ir pabaidė vargšą gyvūną. Viskas yra užfiksuota. Tokioje situacijoje jie nieko – nei pagelbėti, nei priimti racionalų sprendimą negeba“, – piktinosi G. Kučinskienė.

Ne pirmas kartas

„Blogiausia yra, kai skambina žmonės ir piktinasi, kad mes nieko nedarome. Jei jie žinotų, kad nieko nereikia daryti, nebūtų ir tokių baigčių kaip sekmadienį. Viskas ne taip paprasta, kaip gali iš pirmo žvilgsnio atrodyti. Komentarai socialiniuose tinkluose rodo, kad žmonės išklysta iš racionalaus mąstymo ribų. Kažkokio algoritmo sukurti neįmanoma, nes tada visuomenei atrodys, kad specialiosios tarnybos nieko nedaro. Žmonės paprastai viską geriausiai žino: ir kaip krepšinį žaisti, ir kaip namą pastatyti, ir kaip briedį iš miesto išvaryti“, – svarstė V. Marozas

Briedžių populiacija Lietuvoje pastaruoju metu yra padidėjusi, todėl padidintas ir jų medžioklės limitas. Briedžiai yra migruojantys gyvūnai, jie pajuda pavasarį ir rudenį.

Valstybinės miškų urėdijos Kretingos padalinio vadovas Tomas Zaleckis tikino – nors pastaruoju metu briedžių yra padaugėję, mieste galą gaunančių gyvūnų labai gaila. Šių miško karaliais vadinamų gyvūnų miškuose esą daugėja nežymiai.

Klaipėdoje pamatyti briedį – jokia naujiena. Kai kurių jų baigtis – liūdna. Vienas žuvo, kai peršoko viaduko Herkaus Manto gatvėje atitvarą ir susilaužė kojas, kiti keli žuvo judriuose keliuose prie uostamiesčio.