Vandentiekio ir kanalizacijos tinklų tiesimo istoriją sodų bendrijoje „Tauras“ sodininkai vadina mažumos noru gyventi patogiai kitų sąskaita. Šiandien turėtų paaiškėti, ar turi vilties laimėti šimtą bylų bendrijai iškėlę sodininkai, nes laukiama teismo sprendimo, kuris gali suformuoti teismų praktiką.

Priteisė mokėti tūkstančius litų

Į teismų karuselę įsisuko tie, kurie niekada neplanavo sodo sklype statyti gyvenamųjų namų. Žmonės nemato prasmės už 13 tūkst. litų įvedinėti vandentiekį ir kanalizaciją bulvėmis ir burokais apsodintiems sklypams.

Henrikui Liaudanskui teismų maratonas atėmė sveikatą ir privedė prie sunkios ligos.

Kitas šioje bendrijoje sklypą turintis doviliškis Vladas Valukonis tik prieš kelias dienas sužinojo, kad antstoliai iš jo jau išieško didelę sumą litų.

„Už ką? Niekam nebuvau skolingas, nuo nieko nesislapstau, o sužinojau, kad už akių iš manęs priteista šitokia suma“, – stebėjosi vyras.

Į Dovilus iš Klaipėdos prieš ketverius metus su šeima išsikraustęs žmogus tikino, kad sodo sklypą paveldėjo iš motinos.

„Neketinau ten nieko statyti. Jei būčiau pardavęs sklypą, tuomet lai nauji savininkai būtų sprendę, reikia jiems komunikacijų ar ne. Mane pribloškė tai, kad oficialiai deklaravau gyvenamąją vietą, tačiau nei teismas, nei bendrija manęs nepasivargino informuoti apie bylą“, – piktinosi vyras.

Paaiškėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš V.Valukonio sodų bendrijai yra priteista 14 tūkst. litų.

„Aš neprašiau įvesti komunikacijų, jokiame susirinkime nedalyvavau. Manyčiau, čia naudos turi tik tie, kurie gyvena. Nejaugi, jei dauguma nubalsuotų, kad į sodus turi skraidinti “Boeing„ lėktuvai, visi už tai mokėtų ir nesvarbu, ar tai būtų protinga?“ – lygino V.Valukonis.

Dėl teismų sutriko sveikata

H.Liaudanskas tikino, kad komunikacijų tiesimas jam atsirūgo sugadinta sveikata.

„Net nemokamą advokato konsultaciją sunku gauti. Iš savo pensijos galėčiau mokėti tik po 100 litų. Tačiau aš nenusileisiu. Pirmąjį vieną tūkst. litų už projektą aš sumokėjau. Tačiau paprašiau, kad man duotų dokumentus. Kodėl aš turiu mokėti tokius pinigus už daiktą, kurio neturėsiu?“ – piktinosi H.Liaudanskas.

Jis iš kaimyninių sklypų savininkų išgirdo, kad ir kiti žmonės jaučiasi įspeisti į kampą.

„Nuolat grasinama antstoliais. Ir aš gavau raštą, – iš manęs juk reikalauja pinigų už nepadarytus darbus. Gyventojai susibūrė į iniciatyvinę grupę ir mėgina pasipriešinti“, – pasakojo vyras.

H.Liaudanskas įsitikinęs, kad pinigai turėtų būti renkami tik už jau nutiestas komunikacijas.

„O kas atlygins nuostolius, jei teismai paskelbs, kad visas šis projektas neteisėtas? Nejaugi man bendrijos pirmininkė pumpuos vandenį? Man atrodo, kad žmonės laikomi kvaileliais“, – piktinosi vyras.

Nepasitenkinimą kelia ir tai, kad po 13 tūkst. litų bendrija reikalauja ir iš tų, kurie jau turi komunikacijas.

„Pro mūsų sodus už Europos Sąjungos lėšas buvo tiesiama trasa į Žaliojo slėnio gyvenvietę. Dalis sodų sklypų buvo prijungti prie komunikacijų, tačiau ir iš jų reikalaujama susimokėti“, – pasakojo H.Liaudanskas.

Laukia precedento

Aštuonis sodininkus bylose prieš sodų bendriją „Tauras“ ginantis advokatas Henrikas Mackevičius tikino, kad šiandien turėtų paaiškėti, kokias viltis gali puoselėti abi šio proceso šalys.

„Šiandieną Aukščiausiojo Teismo 7 teisėjų kolegija nagrinės vieną sodų bendrijos “Tauras„ bylų. Kol Aukščiausiasis Teismas aiškiai nepasisakys tokio pobūdžio bylose, kitos bylos šiuo metu yra sustabdytos“, – teigė advokatas.

Procesiniu požiūriu, pasak H.Mackevičiaus, tai, jog ginčo ėmėsi net 7 teisėjų kolegija, byloja, kad byla yra sudėtinga.

„Žemesnės instancijos teismai priima skirtingus sprendimus, vadinasi, teismų praktika yra įvairialypė. Yra vilties, kad atsiras nauja tokių bylų praktika. Tad teismas ir pasakys, reikia sodininkui už tai mokėti ar nereikia“, – kalbėjo H.Mackevičius.

Advokato pastebėjimu, bendrija reikalauja pinigų už daiktą be dokumentų ir kuris net nepriklausys tuos pinigus sumokėjusiam žmogui.

„Mano manymu, sodų bendrija yra skirta mėgėjiškai sodininkystei. Norintieji statyti ten namus neprivalo reikalauti iš kitų sodų bendrijos narių sukurti jiems gerovę. Naujų komunikacijų tiesimas yra iš naujo sukuriamas produktas. O jei žmogui jo nereikia? Suprasčiau, jei būtų kalbama apie žvyrkelio padengimą asfaltu, tai yra turto pagerinimas“, – nuomonę dėstė advokatas.

H.Mackevičius tikino, kad mažaaukščių gyvenamųjų namų kvartalo gyventojams būtų privalu pasirūpinti komunikacijomis.

„Šiuo atveju mano ginamieji sode augina bulves. Tad kaip įrodyti, kad žmogus neturi mokėti už tai, ko jam nereikia“, – kalbėjo advokatas.

Bylinėsis su visais

Pasak H.Mackevičiaus, birželio 26 dieną buvo paskelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis analogiškoje byloje neišsprendė ginčo iš esmės.

„Aukščiausiasis Teismas iš bendrijos priteisė mano ginamajai pusantro tūkstančio litų. Tačiau šioje byloje netinkamam atsakovui sodų bendrija pareiškė ieškinį. Klaipėdiečių pora buvo vedusi, po skyrybų, sodo sklypas atiteko vienam sutuoktinių. Bendrija ieškinį pateikė ne tam asmeniui. Ši byla buvo išspręsta mūsų naudai“, – kalbėjo advokatas.

Tačiau teismas nepasisakė ginče dėl sodų bendrijos infrastruktūros plėtros.

Vis dėlto sodų bendrijos „Tauras“ pirmininkė Asta Kargaudienė įsitikinusi, kad šis teismo sprendimas yra palankus bendrijai.

„Iš 361 sklypų savininkų į teismą kreipėsi 60 ir iškėlė šimtą bylų. Visos bylos laimimos mūsų naudai. Nors Aukščiausiasis Teismas ir nepriteisė mūsų ieškinio, bet pasisakė, kad visi bendrijos nariai privalo mokėti už tinklus“, – savaip įvykių versiją aiškino A.Kargaudienė.

Bendrijos pirmininkės manymu, bylinėjimosi procesas su žmogumi, kuris net nepriklauso sodų bendrijai, yra puiki patirtis, nors neaišku, kieno lėšomis teks padengti be reikalo po teismus tampyto žmogaus ieškinį.

„Užtat mes dabar galėsime paduoti į teismą net ir ne bendrijos narius. Visus dabar galime paduoti į teismą. Sprendime pacituota, kad už tinklus privalo mokėti net ir ne bendrijos nariai“, – aiškino A.Kargaudienė.

Pinigus sumokėjo, bet įvadų nėra

A.Kargaudienės teigimu, 4 mln. litų kainuojantis vandentiekio ir kanalizacijos tinklų tiesimas netrukus bus baigtas.

„Iš 18 gatvių tinklai nėra nutiesti tik 3 gatvėse. Visi gyventojai jau gali naudotis tinklais“, – aiškino A.Kargaudienė.

Tačiau sodininkai baksnojo pirštu ir aiškino, kad jie iki šiol neturi įvadų.

„Įvadų neturi tie, kurie nemokėjo arba sumokėjo vėliau. Tokia buvo daugumos valia. Ne laiku susimokėjusieji ir negali prisijungti. Įvadus jie gaus tik tada, kai rangovai pradės trečio etapo darbus“, – aiškino bendrijos pirmininkė.

Komunikacijos turėjo būti baigtos tiesti 2011 metų rudenį.

„Mes juk pinigus renkame nuo 2007 metų. Buvo laikas, jei gyventojams nepatiko šis sprendimas, jie galėjo ginčyti. Visi žinojo apie priimtus sprendimus. Jei žmogus turi sodo sklypą, jis privalo dalyvauti bendrijos sprendimuose“, – aiškino A.Kargaudienė.

Pasak bendrijos pirmininkės, gyvenamąją vietą pakeitęs ar net susituokęs ar išsiskyręs žmogus pirmiausiai apie tai turėtų pranešti sodų bendrijai.

„Juk sprendimas priimtas balsų dauguma. Teismas mūsų sprendimus pripažino teisėtais“, – aiškino bendrijos pirmininkė.

Ragino skųstis Dievui

Moteris pripažino, kad pati gyvena sodų bendrijoje ir jai yra naudinga naudotis komunikacijomis.

„Mane jau buvo paskundę ekonominei policijai, tačiau atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Aš nesu nieko blogo padariusi. Ne aš priėmiau sprendimą, kad reikia komunikacijų, ir ne aš suplanavau jų įgyvendinimą. Gali mane pačiam Dievui skųsti. Aš nekalta, kad žmonės nenori mokėti“, – tvirtino A.Kargaudienė.

Moteris tikino, kad tie, kurie norėjo komunikacijų, susidėjo apie 1,5 mln. litų.

„Tris milijonus jau esame išleidę. Mokėjo ir tie, kurie buvo jau prijungti prie tinklų. Bendrija nusprendė, kad ir jie turi mokėti“, – aiškino pirmininkė.

Paklausta, ar turėtų bendrija iš ko grąžinti milijonus litų gyventojams, jei teismas pripažintų, kad žmonės neprivalo mokėti už tai, ko jiems nereikia, moteris suabejojo.

„Vadinasi, bendrijos Lietuvoje neturi jokių galių. Jei taip nutiks, reikia likviduoti visus sodus“, – teigė A.Kargaudienė.