Bunda frankenšteinų Lietuva

Nors pavojaus varpai dėl modifikuotų produktų grėsmės užsienyje skamba jau seniai, Lietuvoje į tai nekreipiama dėmesio – šiuos produktus kasdien masiškai vartoja šalies gyventojai.

Papildais maitina ir vaikus

Tuštėjančios kišenės daugelį verčia rinktis kuo pigesnius maisto produktus, o visuomeninės maitinimo įstaigos ar vaikų darželiai, mokyklų valgyklos jauniausią kartą tylomis farširuoja prieštaringai vertinamų genetiškai modifikuotų produktų (GMP) turinčiu maistu.

Daug GMP turinčio maisto produktų pilna ir populiariausiuose Lietuvos prekybos centruose.

Tikinama, kad nedidelius kiekius modifikuotų produktų leidžia vartoti ES. Neseniai paviešintame maisto produktų, kuriuose aptikta genetiškai modifikuotų žaliavų, sąraše rikiuojasi patys populiariausi ir pigiausi maisto produktai – 22 pavadinimų augaliniai aliejai, 8 rūšių saldumynai, 6 pavadinimų margarinai, 2 pavadinimų majonezai, net greitai paruošiami makaronai ir maisto papildai.

Mokslininkai kol kas neturi vieningos nuomonės dėl ilgalaikio modifikuoto maisto poveikio organizmui, tačiau viešinti tyrimų rezultatai – šiurpina.

Rapsai išžudė bites

Didelį visuomenės pasipriešinimą sukėlęs JAV kompanijos "Monsanto" bandymas masiškai auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus žlugo.

Lietuvoje situacija – visiškai kitokia. Seimo nario Dailio Alfonso Barakausko žiniomis, Biržų rajone prieš dvejus metus buvo užsėti keli laukai kontrabanda atgabentų genetiškai modifikuotų augalų sėklų.

"Būnant Biržuose žmonės viešai prabilo apie tai, kad genetiškai modifikuoti augalai auginami iš nelegaliai įvežtų sėklų. Gyventojai pasakojo, kad prieš dvejus metus užsėtuose tokių rapsų laukuose žuvo visos bitės ir skruzdės. Iš tiesų, genetiškai modifikuoti organizmai jau yra arti mūsų", – tikino Seimo narys Dailis Alfonsas Barakauskas.

Gims nevisaverčiai žmonės?

"Amerikos medikų asociacija jau kreipėsi į JAV prezidentą ir paprašė uždrausti tokius maisto produktus, kuriuose yra genetiškai modifikuotų produktų. Medikai siekia, kad jais nebūtų šeriami ir gyvūnai. Asociacija remiasi mokslininkų išvada, kad GMP sukelia alergines reakcijas, o vartojant šiuos produktus, antroji karta tampa nevaisinga. Mokslininkai daro prielaidą, kad jie sukelia vidaus organų irimą", – aiškino D.A.Barakauskas.

Austrų mokslininkų atlikti tyrimai įrodė, kad genetiškai modifikuoti produktai kenkia. Šio tyrimo užteko penkioms valstybėms apsispręsti uždrausti auginti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO). Neseniai Vokietija taip pat nusprendė nebeauginti modifikuotų organizmų. Lenkija pareiškė atsisakanti GMO.

Šių produktų atėjimas į Lietuvą priklausys tik nuo teisinių formuluočių.

"Situacija byloja, kad GMO atėjimas į šalį – visiškai tikėtinas. Net panašu į tai, kad tam yra atviri keliai. Kol kas ES komerciniams tikslams auginama tik viena kukurūzų rūšis. Tad yra lengviau uždrausti vieną konkretų augalą, nei GMO išvis. Todėl pasiūlymas Seimui paskelbti bent laikiną moratoriumą GMO Lietuvoje nesulaukė valdžios palaikymo. Kaip ir bandymas inicijuoti GMO turinčių produktų žymėjimą viešojo maitinimo įstaigų valgiaraščiuose. Juk tai būtų reikalinga, kad žmogus galėtų rinktis. Kol kas sunkiai įsivaizduojama, kad prekybos centruose būtų atskiri skyriai produktams, pagamintiems iš GMO turinčių žaliavų ", – tikino žaliųjų judėjimo atstovas Andrius Gaidamavičius.

Tuo metu Latvija jau svarsto tokį nurodymą prekybininkams, kaimynai rengia įstatymo pataisas, kuriuo būtų įvardijami atskiri regionai, kur draudžiama auginti GMO.

Vištoms – GMP lesalai

Šiuo metu Lietuvoje pusė visų užauginamų gyvulių šeriami genetiškai modifikuotų produktų turinčiais pašarais, o šalies paukštynuose auginami vien tokiais lesalais lesinami paukščiai. Koks bus poveikis šių gyvūnų mėsą valgantiems žmonėms, sunku nuspėti.

Ta pati ES nurodo ženklinti GMP turinčius gyvulių pašarus, o štai žmonėms, valgantiems taip nupenėtus gyvulius, informacija yra neprieinama.

"Inicijavau pataisas, įpareigosiančias maisto gamintojus nurodyti, ar gyvuliai buvo šerti genetiškai modifikuotais pašarais. Kalba eina apie žmogaus teisę žinoti ir teisę rinktis tokius produktus savo stalui", – teigė D.A.Barakauskas.

Aplinkos ministerijos Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus specialistė Neringa Šarkauskienė tikino pati valganti aliejų, pagamintą iš modifikuotos sojos ir rapsų.

"Todėl, kad jis – pigiausias. Kita vertus, jei ES leidžia, vadinasi, šis produktas yra saugus. Kadangi su ES turime bendrą rinką, dėl komerciniams tikslams naudojamo GMO sprendimą priima šalys bendrai. Tik dėl bandymų tikslams auginamų GMO šalis narė savarankiškai priima sprendimą. ES dešimčiai metų išduotas leidimas auginti modifikuotą kukurūzų rūšį šiuo metu yra persvarstomas. GMO atsisakyti gali tik tos šalys, kurių teritorijoje jis buvo augintas ir tų šalių mokslininkai jį tyrė. Mūsų šalis – vienintelė Europoje, kuri nusistatė tokias griežtas sambūvio su augmenija taisykles. Pavyzdžiui, iki artimiausio bitininkystės ūkio GMO laukai turi būti nutolę ne mažiau nei 5 kilometrus. Atstumai tokie dideli, o šalis tokia maža, kad kažin ar čia atsiras norinčiųjų auginti GMO tokiomis griežtomis sąlygomis", – tvirtino N.Šarkauskienė.

Šiuo metu Seimo stalčiuose tebegulinčiame Saugomų teritorijų įstatyme numatyta, kad bus draudžiama auginti GMO. Bet tik saugomose teritorijose.

"Ūkininkai turi teisę vienytis ir pagal "iš apačios" atėjusią iniciatyvą tam tikrus regionus galima paskelbti GMO "free" zonomis. Tai žemdirbiams buvo sakyta ne kartą, jie gali nelaukti ir patys vienytis, o ne tuščiai šnekėti", – kalbėjo Aplinkos ministerijos specialistė.

Gresia gaivališkas plitimas

Iš 27 Europos valstybių net 23 pradėjo procedūras dėl atsisakymo auginti genetiškai modifikuotus augalus.

"GMO atsisakanti šalis per šešis mėnesius turi įrodyti Europos komisijai, kad tai gali pakenkti gyvajai gamtai. Europos reikalų komitetas jau pritarė Austrijos siūlymui pakeisti tris ES teisės aktus, kurie leistų pačioms šalims apsispręsti įsileisti GMO ar ne", – neslėpė D.A.Barakauskas.

"Pasaulyje jau fiksuojami atvejai, kai modifikuoti augalai išplito į aplinką. Nuo to kenčia Japonija, Meksika. Genetiškai modifikuoti rapsai ar kukurūzai išplito į aplinką ir susikryžmino su natūraliais augalais, tad padėtis tapo nebevaldoma. Europos reikalų komitetas gauna informacijos apie tai, kad šalys, kurios įsileido GMO, jau griebiasi už galvos", – priminė Seimo narys D.A.Barakauskas.

Žaliųjų judėjimo atstovas A.Gaidamavičius stebėjosi, kad prieš dešimtmetį skelbta idėja esą genetiškai modifikuotais augalais bus pamaitintas alkstantis trečiųjų šalių pasaulis, virto nežabota nauda monopolistinėms kompanijoms.

"Genetiškai modifikuoti augalai neaugina sėklų. Todėl ūkininkas, kartą jų įsigijęs, sėklų turės pirkti kasmet, nes užsiauginti ar pasilikti jų kitiems metams jis nebegalės. Tai – kaip narkotikas. Iš to pelnosi tik kompanijos, nes su jomis sudaromos nuolatinės sutartys. Išvedinėjami ir chemikalams atsparūs augalai. Tačiau herbicidais nuolat purškiant pasėlius, atsiranda grėsmė vystytis jiems atsparioms piktžolėms", – pastebėjo A.Gaidamavičius.

Gamtosaugininkas pabrėžė, kad prieš dešimtmetį medikų alergiškiems žmonės rekomenduota soja, šiuo metu gali tapti visišku nuodu.

"Skelbiama, kad 30 procentų padaugėjo alerginių susirgimų. Tai vyksta nuo nenatūralaus maisto. Genetiškai modifikuota produkcija tam turi didelę reikšmę, nes nemodifikuotos jau nebeįmanoma įsigyti", – sakė A.Gaidamavičius.

Supirkinėja šalies žemes

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas pripažįsta, kad tarnyba atskleidžia vis naujų bandymų įvežti į šalį maisto gaminius, nuslepiant, kad juose yra genetiškai pakeistų produktų.

"Prieš trejetą metų buvome nustatę net 40 tokių pažeidimų. Pernai atlikome 453 patikrinimus ir rasti 6 GMO ženklinimo taisyklių pažeidimai. Šiemet iš 23 patikrinimo atvejų, nustatyta pora pažeidimų. Tačiau mes nekontroliuojame sėklų įvežimo, tai atlieka šiuo metu reorganizuojama Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba", – priminė V.Paulauskas.

Žaliųjų atstovas A.Gaidamavičius prognozuoja, kad 2011 metais leidus Lietuvoje žemę įsigyti užsieniečiams, bus dar sunkiau kontroliuoti GMO atsiradimą.

"Jau dabar užsienio kapitalo įmonės masiškai supirkinėja žemes. Pagal laikiną žemės įsigijimo įstatymą galima įsigyti iki 2 tūkst. hektarų žemės, jei įmonė registruota šalyje. Vienas argumentų – esą auginant gyvulius, reikalingi pašarai, ganyklos. Kas jiems uždraus auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus? Valdininkai jau pripažįsta, kad jie uždrausti negali, tačiau ir kontroliuoti nesugeba", – baisėjosi A.Gaidamavičius.

"Negi mes būsime priversti tuo maitintis tol, kol ES neuždraus? Belieka priešintis iš apačios. Sunkmečiu pensininkui svarbu išgyventi, bent prasimaitinti, tačiau vaikams tokie produktai gali būti pavojingi. Tai grėsmė mūsų ateičiai", – perspėjo žaliųjų judėjimo atstovas A.Gaidamavičius.

Vaikų alergologė Jolanta Savickienė tvirtino, kad šalies valdžia pirmiausiai turėtų uždrausti genetiškai modifikuotų produktų patekimą į vaikų įstaigas.

"Tokių produktų atsiradimas ant mažiausiųjų stalo yra smerktinas. Kūdikių maiste modifikuotos sojos produktai labai dažni. Niekas iki galo taip ir nepasakė, ar jei yra saugūs. Apie tai, kokias ligas jie gali sukelti, manau, yra nutylima sąmoningai. GMO įsileidimas į šalį – tai tik didžiųjų kompanijų pelno didinimas. Žmoniją kamuojančių alerginių ligų šaknys – genetiškai svetimas maistas", – tikino vaikų alergologė.

Lietuvoje prekiaujama šiais modifikuotais maisto produktais:

8 pavadinimų saldumynai:

šokoladinė plytelė "Dinastija", "Samari",

šokoladiniai vafliai "Smakdown",

saldainiai "Vkus leščiny-siurpriz",

šokoladinis kremas "Cikonella",

riešutinis tepamasis kremas "Finetti".

22 pavadinimų augaliniai aliejai:

"Brolio", "Lankų", "Sodžiaus", "Kolumbo", "Tėviškės", "Augalinis aliejus", "Dolores", "Maxima", "Optima linija", "Perla", "Karolina", "Žemaičio", "Aukselis", "Saulutė", "Omili", "Huilor", "Oilio", "Vitela", "Luccija", "Jasmine", "Caroli", "Zitos sojų aliejus".

6 pavadinimų margarinai: "Optima linija", "Aukselis", "Aima", "Lisette", "Extra", "Osrini".

2 pavadinimų majonezas: "Sodžiaus", "Provans".