Būsimieji karinių jūrų pajėgų karininkai prisiekė Tėvynei

Šeštadienis Klaipėdoje – nuo pat ryto kvepėjo švente. Vieniems ši diena tapo varžytuvių metu, kitiems proga parodyti savo muzikinius gebėjimus, tretiems galimybė dalyvauti laivų parade. Klaipėda, būdama jūrinės valstybės širdimi šią ypatingą dieną pradėjo milžiniškos Lietuvos Respublikos vėliavos pakėlimu ir būsimųjų karinių jūrų pajėgų karininkų priesaika.

Vidurdienį Kruizinių laivų terminale aidėjo tautiška giesmė, būrys pasipuošusių žmonių su pasididžiavimu žvelgė į uniformuotus savo sūnus ir dukras, klausėsi jų priesaikos Tėvynei, kuria jie prisiekė visada ir visur ginti ją negailėdami net savo gyvybės.

20 pirmakursių Karinių jūrų pajėgų jaunesniųjų karininkų vadų mokymų pirmakursių klausytojų prisiekė pirmą kartą.

Tiek pat šių kursų ketvirtakursių priesaikos žodžius tarė antrą kartą, jie netrukus taps karinių jūrų pajėgų leitenantais.

Sveikindamas juos šia ypatinga proga Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas džiaugėsi, kad tarp būsimųjų karininkų yra ir jaunuolių ne tik iš Klaipėdos, bet ir atokesnių Lietuvos vietų.

„Jeigu jūrą ne tik pamils, bet ir ateis ginti Lietuvos kariniame jūrų laivyne, jaunuoliai iš visos Lietuvos, tapsime tikra jūrine valstybe“, – reiškė įsitikinimą V.Grubliauskas.

Būsimuosius karius palaimino Karinių jūrų pajėgų diakonas Nerijus Čapas, sveikinimo žodžius tarė mokymo įstaigos vadovai.

Po ceremonijos artimieji suskubo sveikinti jaunuolius.

Ceremonija buvo jautri ir sklandi, jei ne menkas nesusipratimas keliant Lietuvos trispalvę. Kariškiams sunkokai sekėsi ją pritvirtinti prie flakštoko lyno. Galiausiai vėliava suplevėsavo virš krantinės. Karinių jūrų pajėgų orkestras grojo maršus, pakylėdamas susirinkusiųjų nuotaiką.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Tikrai dykaduoniai. Kaip išgyventi, kai jų tiek daug aplink? Kodėl mums naudinga leisti įsigyti dar vieną pilietybę, neprarandant Lietuvos pilietybės? Tauta sensta, nes gimstamumas mažas. Medicinos mokslas vystosi nepaprastai greitai. Todėl greitu laiku tapsime pensininkų tauta. O iš kur tos pensijos? Kas uždirbs? Gavę antros valstybės pilietybę, mūsų broliai ir seserys lietuviai emigrantai galės dirbti tos antros valstybės tarnautojais. Jei jie grįš senatvei į Lietuvą, tai mokesčius už jų didžiules (mūsų požiūriu), antroje valstybėje tokiu būdu uždirbtas, pensijas, jie, kaip Lietuvos rezidentai ir nacionalai, turės mokėti Lietuvoje (pavyzdžiui, sutartis su JAV, 19-tas straipsnis, paragrafas b).

Kęstas

Kęstas portretas
Iš tų mokesčių galėsime mokėti Sodros pensiją jums, kurie dabar dalyvausite referendume apie dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiams. O kaip su tais rusais? Rusai daug metų neužpuolė NATO. Tai šansų, kad užpuls, nėra. Ir NATO šalys, ir rusai nori gyventi, todėl vengia branduolinio karo. Kodėl tiek daug riksmo, kad rusai puola? Rėkia tie, kurie bando gauti naudos iš prekybos pasenusiais Boxeriais, auksiniais šaukštais ir kitokiu šlamštu. Net karingoji D. Grybauskaitė prašo pagalbos iš prekeivio D. Mockaus. Galvokit savo galva, tokių savanaudžių rėksnių neklausykit. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

Anonimas

Anonimas portretas
dar viena dykaduonių partija :)
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių