Prašė dar trejiems metams

Antihitlerinės koalicijos šalių Antrojo pasaulinio karo dalyvių Klaipėdos organizacija jau daug metų pagal panaudos sutartį su miesto savivaldybe naudojasi trijų kambarių (73,53 kv. m) butu Liepų gatvės 49 name.

Šių metų lapkričio 14 d. sutartis turėjo baigtis, bet organizacijos pirmininkas Juozas Pečiulevičius paprašė sutartį pratęsti dar trejiems metams. Prašyme jis nurodė, kad po to sutarties tęsti nebereikės, nes organizacija ruošiama likviduoti.

Egzistuoja tvarka, kuria vadovaudamiesi valdininkai nagrinėja panašius prašymus.

Savivaldybės turto valdymo skyriaus vadovas Edvardas Simokaitis paaiškino, kad sprendimas suteikti patalpas, pratęsti arba nutraukti patalpų panaudos sutartį priimamas tik po to, kai tam tikras savivaldybės skyrius rekomenduoja arba ne tai padaryti.

Antihitlerinės koalicijos šalių Antrojo pasaulinio karo dalyvių organizacijos atveju tokią rekomendaciją paprastai pateikia Kultūros skyrius.

Visai neseniai E.Simokaitis susipažino su šio skyriaus darbuotojų raštu, kuriame rašoma: "Atsižvelgiant į Antihitlerinės koalicijos šalių Аntrоjо pasaulinio kаrо dalyvių organizacijos prašymą, jų pateiktą veiklos ataskaitą, organizacijos vykdomą veiklą, vienijančią Antrojo pasaulinio karo veteranus ir jų šeimų narius bei siekiant sudaryti sąlygas organizacijai tinkamai pasirengti organizacijos veiklos nutraukimui, rekomenduojame pratęsti organizacijai panaudos sutartį dėl patalpų, esančių Liерų g. 49-19. Rekomenduojame informuoti organizaciją, kad patalpų panaudos sutartis pratęsiama paskutiniajam trejų metų laikotarpiui ir ateityje nebebus pratęsta."

Lydi į paskutinę kelionę

Kultūros skyriaus vadovė Eglė Deltuvaitė į dienraščio "Klaipėda" paklausimą atsakė, kad organizacija savo 2022 m. veiklos ataskaitoje pažymėjo, jog jos įskaitoje, 2022 m. rugpjūčio duomenimis, yra 64 nariai.

Toje pačioje ataskaitoje nurodyta, kad "organizacijos veiklos dėmesio centre yra materialinė ir moralinė parama karo veteranams, jų našlėms ir neįgaliesiems, sergančiųjų veteranų lankymas jų namuose ir globos įstaigose, veteranų sukakčių (90, 95, 100 metų) pažymėjimas, įteikiant gėlių, dovanų, padėkos raštus, rūpinimasis veteranų palyda į paskutinę kelionę, kultūrinė ir šviečiamoji veikla".

Paklausta, ar rekomenduojant pratęsti minėtą panaudos sutartį domėtasi, iš kur organizacija gauna lėšas savo veiklai, kiek veteranų šiuo metu yra organizacijoje, kiek pinigų panaudota juos šelpiant, sveikinant ir laidojant, iš kur gautos šios lėšos, apie kokią kultūrinę ir šviečiamąją veiklą kalbama ataskaitoje, E.Deltuvaitė atsakė, kad "tokios detalios informacijos nėra pateikta".

Kodėl organizacijos veiklai pabaigti reikia trejų metų?

Esą greičiausias būdas sužinoti atsakymus į šį klausimą – kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją bei Registrų centrą arba paklausti pačių organizacijos narių.

Pirmininkas buvo atviras

"Klaipėdos" korespondentai pasinaudojo E.Deltuvaitės patarimu ir kreipėsi į 88-erių J.Pečiulevičių. Jis vadovauja organizacijai penkerius metus.

Šio žmogaus biografija skelbiama viešai. Internetinėje paieškoje antroji nuoroda yra tinklalapis "KGB veikla Lietuvoje". Jame pateikiama J.Pečiulevičiaus biografija.

Pasirodo, šis vyras nuo pat jaunystės su trumpomis pertraukomis visą sovietmetį buvo kadrinis KGB darbuotojas, baigęs šią veiklą tik 1991 m. birželį.

J.Pečiulevičius pasakojo, kad, pagal organizacijos įstatus, jos nariai gali būti veteranai, jų šeimos nariai, buvę karininkai.

Kadangi jis – buvęs karininkas, sulaukęs pasiūlymo vadovauti, ėmėsi šios veiklos 2017 m.

"Dokumentų dar nepasirašėme, bet man jau pranešė, kad sutartį pratęsė metams, nors prašėme trejiems. Telefonu sakė, kad sunkūs laikai, bala žino, kaip ten yra. Organizaciją laikome vien dėl Antrojo pasaulinio karo dalyvių. Kai aš buvau išrinktas prieš penkerius metus, jų dar buvo 123, o dabar liko tik 22. Vien šiemet mirė keturi žmonės. Vyriausia mūsų organizacijos narė, praėjusi visą karą, dabar jau yra 102 metų amžiaus. Jauniausias – 89-erių. Jis nekariavo, bet karo metais dirbo fizinius darbus. Tokie žmonės buvo priskirti prie karo veteranų. Keli jaunesni nariai yra iš tokių žmonių. Galvojome, kad per trejus metus jie visi būtų atsisveikinę su šiuo pasauliu. Jau ruošiamės organizacijos likvidavimui", – pasakojo J.Pečiulevičius.

Poreikiai: trijų kambarių bute Liepų gatvėje galėtų įsikurti ir daugiavaikė šeima iš Ukrainos. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tarp rėmėjų – ir konsulatas

J.Pečiulevičius pripažino, kad organizacijos nariams suteikia tam tikras pašalpas. Pagyvenęs vyras ilgokai ieškojo lietuviško žodžio, nes žinojo tik rusišką – posobije (liet. k. – pašalpa). Jis tikino, kad pinigų gauna iš rėmėjų – juridinių ir fizinių asmenų.

Esą rėmėjai – dažniausiai kariavusių asmenų anūkai ir kiti giminaičiai, su kuriais veteranai dažniausiai susitinka per mitingus.

J.Pečiulevičius turėjo omenyje vadinamąją Klaipėdos išvadavimo dieną – sausio 28-ąją, Gegužės 9-osios minėjimus prie tarybinių karių kapų, rugsėjo 3-iąją – Antrojo pasaulinio karo pabaigos dieną.

"Tai yra ir žmonės iš Rusijos ir Baltarusijos, kurie užjaučia žuvusius ir veteranus", – apie organizacijos rėmėjus pasakojo jos vadovas.

Tai yra ir žmonės iš Rusijos ir Baltarusijos, kurie užjaučia žuvusius ir veteranus.

Vyras neslėpė, kad kol Klaipėdoje veikė Rusijos Federacijos (RF) generalinis konsulatas, jis veteranus remdavo pašalpomis.

Pats organizacijos vadovas teigė algos negaunantis.

Paklaustas apie tai, kaip randa rėmėjų, J.Pečiulevičius pasakojo: "Bendravome su kai kuriais. Užeini į kai kurias įmones, jeigu žinai, koks atsinešimas yra tam dalykui. O fiziniai asmenys tai daro savo iniciatyva, kiti patys užsuka pas mus ir sako, kad nori paremti, perveda mums į sąskaitą. Šiais metais davėme devyniems asmenims po 50 eurų. Tiems, kam blogai, kam pas gydytojus reikia ar kokių bėdų turi, yra be artimųjų. Dvi moterys – visai vienišos. Pensijos mažos, o jas reikia prižiūrėti, prašydavome volontiorų (liet. k. – savanorių) pagalbos. Jie padėdavo, prižiūrėdavo, jas pamaitindavo, apkuopdavo. Bandėme ieškoti socialinių darbuotojų, nelabai nori, žinote, žiūri kaip į priešus" (kalba netaisyta – D.J.).

Pasak pašnekovo, organizacijos nario laidotuvėms skiriama 20 eurų vainikui ir 30 eurų pašalpai.

Komunaliniai mokesčiai sumokami iš tų pačių aukų. Namas, kuriame savivaldybė suteikė patalpas šiai organizacijai, neseniai renovuotas, todėl dabar sąskaitos – mažesnės.

J.Pečiulevičius yra paskaičiavęs, kad per penkerius metus vien mokesčių už šio buto išlaikymą sumokėta apie 7 tūkst. eurų.

"Vandens ir elektros beveik nesunaudojame, nėra net ką deklaruoti. Daugiausiai kainuoja šildymas ir šiukšlių išvežimas", – teigė klaipėdietis.

Organizacijos vadovas neslėpė, kad mokesčius padėdavo sumokėti RF generalinis konsulatas bei respublikinis organizacijos komitetas.

"Nereikėjo daryti revoliucijos"

Kalbėdamas apie savivaldybės suteiktas patalpas, J.Pečiulevičius pasakojo, kad susirenka penki organizacijos tarybos nariai, dirba ir samdoma buhalterė.

Šiame bute laikoma nemažai knygų, dažnai jos skolinamos tiems, kas nori pasiskaityti apie karą.

"Iki pandemijos pas mus ateidavo veteranai, jų vaikai, dabar tokie susitikimai nutrūko. Turime pasikabinę stendų, juose atspindėti karo dalyvių portretai, mūsų susibūrimų, mitingų nuotraukos", – pasakojo J.Pečiulevičius.

Jis atviravo gyvenantis vieno kambario bute, tad persikelti su visa organizacijos manta į savo namus negali.

Būstinėje dabar yra šeši stalai, kelios spintos, daug kitų daiktų, kuriuos išgabenti nemažai kainuotų.

Klausinėjamas apie karą J.Pečiulevičius pasakojo, kad dar buvo vaikas, kai vyko Antrasis pasaulinis, bet gerai pamena išgyventą baimę.

"Karo Ukrainoje galėjo nebūti. Karo pradžia – ne dabar, o 2014 m. Nereikėjo daryti to perversmo, būtų viskas gerai. Kokia ten revoliucija, matėme per televiziją. Nereikėjo daryti revoliucijos, reikėjo palaukti iki prezidento rinkimų kelis mėnesius, būtų kitą išsirinkę, ir viskas būtų gerai. Tada ir Krymo nebūtų puolę, būtų jis buvęs Ukrainos. Ar dabar geriau, kai iš abiejų pusių žūsta tūkstančiai žmonių. Nė vienos pusės neužtariu. Pati blogiausia taika geriau už gerą karą", – savo įsitikinimais dalijosi veteranų organizacijos vadovas.

Palyginimui: gegužės 9-ąją besilankančiųjų Klaipėdos karių kapinėse gerokai sumažėjo. 2013 m. ir 2022 m. nuotraukos. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Miesto politikai vertina

Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys patvirtino – dėl suteikiamo ploto visuomeninėms organizacijoms sprendžia savivaldybės administracija.

"Jie mūsų nei klausia, nei informuoja. Pačios organizacijos vertinimai galėtų būti du. Pirmiausiai – karas buvo, kariai žuvo. Tik tiek, kad, išviję iš Lietuvos vokiečius, sovietai patys užmiršo išeiti ir liko okupavę kraštą. Reikėtų vertinti, kokią veiklą ši organizacija dabar čia vykdo. Tikra tiesa, kad patalpos suteikiamos ne visiems prašantiems. Vertinama pagal tai, ar jų veikla Klaipėdai ir klaipėdiečiams yra svarbi. Pats su ta organizacija nesu susidūręs ir neturiu žinių apie jos veiklą. Daugeliui organizacijų suteikiame vos vieną kambarį", – teigė A.Barbšys.

Mieste turime didžiulę eilę laukiančių socialinio būsto žmonių, taip pat ir organizacijų, kurios metų metus neturi kur prisiglausti.

Kalbinti miesto tarybos nariai svarstė, kad patalpų suteikimo klausimas turėtų būti aptariamas atidžiau.

Aidas Kaveckis pripažino, kad Antrojo pasaulinio karo veteranus reikia gerbti, bet organizacija turėtų oficialiai deklaruoti, iš kur gauna lėšų savo veiklai, ir turėtų veikti skaidriai. Tik atitinkančiai šiuos kriterijus organizacijai savivaldybė galėtų suteikti patalpas.

"Matyt, jie atitiko visus reikalavimus. Jei kažko nepateikė, prašymą reikėtų peržiūrėti. Manau, kad viskas turi būti skaidru. Turi būti išsiaiškinta, iš kur, kas ir kaip. Jeigu skaidru, tada valio. Bet jei paaiškėtų, kad jie rėmimą gauna iš Rusijos, jokiu būdu jokių patalpų tokiai organizacijai negalima skirti. Tegu jie gyvena, bet tegu nepadeda anam režimui", – įsitikinęs A.Kaveckis.

Saulius Budinas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Žmonėms trūksta būstų

Miesto politikė ir tarybos narė Alina Velykienė įsitikinusi, kad šioje situacijoje turėtų būti visiškai politinis sprendimas.

"Aš vertinčiau labai paprastai – gali būti, kad savivaldybės administracijos darbuotojai tiesiog formaliai pažiūrėjo į situaciją. Mano įsitikinimu, miesto savivaldybė turi išreikšti principinį požiūrį, ypač dabartinės pasaulinės situacijos – karo Ukrainoje kontekste. Čia negali būti jokio formalumo. Butas, kuris suteiktas šiai organizacijai, gali būti paverstas socialiniu būstu ir suteiktas mūsų šeimoms, kurios laukia eilėje buto. Juk tai yra gyvenamosios paskirties patalpos, savivaldybė yra pajėgi tai padaryti. Nieko tokio, net jei panaudos sutartis jau pratęsta. Nebėra nei poreikio, nei būtinybės būstą suteikti nykstančiai organizacijai", – įsitikinusi A.Velykienė.

Anot politiko ir buvusio Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino, svarstant patalpų suteikimo klausimą kiekvienai organizacijai būtina atidžiai įsigilinti, kokia yra jos veikla.

"Būtina viską įvertinti dabartiniame kontekste, reikia sužinoti, kiek jų veikla dar yra aktyvi ir kiek ji prasminga. Klaipėdoje turime pakankamai patalpų, kurias proginiams susitikimams galima išnaudoti. Yra ir bendruomenės namai, kurie atsirado vietoje buvusios Andrejaus Rubliovo mokyklos. Ten daugelis organizacijų gali vykdyti savo veiklas. Jei kalbame apie tik 20 žmonių grupelę, savivaldybė galėtų jiems suteikti galimybę ten susitikti ir pabendrauti. Bet skirti šitokio dydžio organizacijai patalpas, mano galva, neprasminga ir yra pernelyg didelė prabanga. Tokias situacijas reikia vertinti individualiai. Klaipėdoje yra prašančių patalpų bei vykdančių daug prasmingesnes veiklas ir turinčių daug didesnį narių skaičių organizacijų. Mieste turime didžiulę eilę laukiančių socialinio būsto žmonių, taip pat ir organizacijų, kurios metų metus neturi kur prisiglausti", – neslėpė S.Budinas.