Lemia ne tik kaina

Šilumos tiekėjai pastebi, kad centralizuotas šilumos tiekimas (CŠT) sparčiai kylančių kuro kainų fone išlieka vienas patraukliausių šildymo būdų. Ekonomiškumas, patogumas, saugumas, švari aplinka – tai CŠT privalumai, kuriuos vertina ne tik daugiabučių namų gyventojai, bet ir verslo organizacijos bei nekilnojamojo turto projektų vystytojai, kurie  puikiai suskaičiuoja, kad įsirengti nuosavas katilines, rūpintis kuru ir jį sandėliuoti, prižiūrėti, remontuoti, atėjus laikui, keisti katilus, samdyti tam specialiai apmokytą personalą ir dar turėti nuolatinį gaisro pavojų yra gerokai brangiau, nei vartoti centralizuotai tiekiamą šilumą.

„Iš esmės miestuose dominuojantys šilumos gamybos būdai yra du: centralizuotas šildymas arba autonominis dujinis. Kietasis kuras jau praeitis, granulėmis apšildyti daugiabučius ar didelio ploto biurų pastatus yra sudėtinga ir nepatogu, šilumos siurbliai irgi nepakankamai efektyvūs šaltuoju laikotarpiu. Tad visiškai suprantama, kad drastiškai brangstant gamtinėms dujoms vartotojai renkasi pigesnę ir patogesnę alternatyvą – centralizuotą šildymą“, – teigė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos  (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius.

LŠTA skaičiavimu, 2021 m. Lietuvos vartotojams centralizuotos šilumos gamybos ir tiekimo apimtis išaugo 18 proc., lyginant su 2020-aisiais. Per 2021 m. Lietuvoje prie CŠT sistemų prisijungė beveik 4 400 naujų klientų (daugiausia buitiniai vartotojai), tuo tarpu atsijungė tik kelios dešimtys pastatų. Pastebima tendencija, kad jungiasi ne tik nauji klientai, bet sugrįžta ir tie, kurie anksčiau atsijungė.

Klaipėdoje bumas – masiškai jungiasi ištisi daugiabučių kvartalai, prekybos centrai, viešbučiai

Centralizuotai šilumą Klaipėdai ir Gargždams tiekiančios AB „Klaipėdos energija“ specialistai konstatuoja, kad tokio skaičiaus norinčiųjų prisijungti prie miesto šilumos tinklų dar niekada neturėjo. Ant darbastalio guli 55 objektų paraiškos. Pradedant dujomis šildomais nedidukais butais senamiestyje ir baigiant naujais didžiuliais prekybos centrais, viešbučiais, maldos namais, kariškių objektais.

„Prijungimo procesas užtrunka. Reikia apskaičiuoti galią, suprojektuoti trasą ar įvadą, atlikti pirkimus, pasamdyti rangovus ir, savaime suprantama, rasti finansavimą visiems šiems darbams. Yra potencialių klientų, kuriems reikia nutiesti ir kilometro ilgio trasą. O tai milijono eurų vertės investicija. Tenka spręsti, derėtis, kokią dalį verta investuoti bendrovei, kokią dalį padengs būsimas klientas“, – aiškino AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius Antanas Katinas.

Visgi, bendrovė laiku atliko namų darbus. Pasinaudodama ES parama ir vykdydama trasų rekonstrukciją nusitiesė magistrales į perspektyviausias miesto vietas ir, kalbant apie centrinę uostamiesčio dalį bei Klaipėdos pakraščiuose dygstančius daugiabučių kvartalus, problemos prisijungti prie miesto šilumos nėra.

Daugiau rūpesčių kyla uosto įmonėms, kurios gyveno lyg atskiroje respublikoje, nuo senų laikų turėjo autonomines dujines katilines ir dabar, norėdamos pereiti prie pigesnio ir patogesnio centralizuoto šildymo, turi pasverti būtinų investicijų naštą.

„Per šiuos metus prisijungimui prie mūsų tinklų esame išdavę technines sąlygas 55 objektams, o jų bendra prašoma galia viršija 17 megavatų. Anksčiau pageidaujančių per metus būdavo apie 10. Augimas žymus, darbo turim“, – džiaugėsi A. Katinas. 

Kokią įtaką šilumos kainai gali turėti išaugęs vartotojų skaičius, vadovas nesiima prognozuoti, nes tai beveik neįmanoma – šilumos kainos skaičiavimo metodika ne energetikų, o valstybinio reguliuotojo kompetencija, be to ji vis kinta. Bet bendra ekonominė tendencija yra aiški: kuo daugiau klientų, tuo mažesni infrastruktūros išlaikymo ir gamybos kaštai tenka kiekvienam vartotojui. 

LŠTA statistika: kasmetiniai naujų vartotojų prisijungimai prie miestų šilumos tinklų.

Miestų prioritetas – centralizuotas šildymas

Lietuvoje nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo A++ energinės klasės reikalavimai naujai statomiems  pastatams, taip pat ir individualiems namams. Kad pastatas atitiktų A++ energinę klasę, jam reikalinga netarši šilumos gamybos sistema. Tokius reikalavimus nuo 2019 m. atitinka šiluma iš CŠT tinklų, taip pat ir bendrovės „Klaipėdos energija“ tiekiama šiluma.

Nekilnojamojo turto vystytojai ir gyventojai pradeda keisti nuomonę ir įvertina, jog iš visų šildymo būdų tai saugiausia ir patikimiausia technologija, o investicijų ir šilumos kainos santykis – pats geriausias.

Nepalankų požiūrį į CŠT paslaugą kartais lemia nekokybiškas šildymas kai kuriuose daugiabučiuose. Jei pastato valdytojas, šildymo sistemų prižiūrėtojas aplaidžiai atlieka savo pareigas, nukenčia šildymo kokybė ir diskredituojama centralizuoto šildymo paslauga. Valstybė skiria net iki 80 proc. daugiabučių vidaus šildymo sistemų sutvarkymui. Belieka tik paraginti pastato administratorių ar bendrijos pirmininką inicijuoti daugiabučio gyventojų susirinkimus ir pasinaudoti išskirtine valstybės parama, kad daugiabučiai atnaujintų šilumos punktus, subalansuotų šildymo sistemas, įsirengtų butuose individualų reguliavimą ir apskaitą. Skandinavijos šalyse, kurios laikomos centralizuoto šildymo paslaugų etalonu, net nekyla klausimas, koks šilumos gamybos būdas yra ekologiškiausias ir ekonomiškai naudingiausias miestų gyventojams.