D. Mačiūtė: svarbu kiekvieną iššūkį priimti kaip dovaną

Pasiekimams neužtektų knygos

Nepaisant karantino, sporto klubui „Okinava“ ir jo prezidentei šie metai buvo itin sėkmingi. Pokalbis apie tai su klubo vadove, pasaulio čempione ir visų spalvų Europos čempionato medalių savininke D.Mačiūte.

– Neseniai grįžote iš Europos jaunučių, jaunių ir jaunimo kiokušin karatė čempionato Rumunijoje, kur vyko pirmos gyvos varžybos po karantino. Kaip sekėsi pasirodyti po tokio ilgo pandeminio laikotarpio?

– Toliau tęsiame „Techniškiausias Lietuvos klubas Europoje“ kelią. Dar kartą „gyvai“ įrodėme savo aukšto meistriškumo lygį. Lietuvai atstovavę penki mūsų sportininkai pelnė net šešis medalius!

Lapkritį Rumunijoje surengtose varžybose triumfavo klubo „Okinava“ atstovai – Nikas Kvasys (U16 kata) ir Enrikas Puceta (U18 kata), laimėję aukso medalius. Sidabro medalius iškovojo Rūta Vaicekauskaitė (U20 kata), Matas Sasnauskas (U20 kata) ir Tautvydas Rutė (U16 kata).

Kitą dieną U16 kata Europos čempionas N.Kvasys pelnė kumite bronzos medalį: nugalėjęs dvi atrankines kovas, pusfinalio kovoje tik po dviejų pratęsimų jis nusileido varžovui iš Vengrijos. U20 kata vicečempionas M.Sasnauskas pirmą kartą debiutavo jaunimo kumite rungtyje. Deja, po labai įnirtingos ir aukštos technikos kovos, teisėjų sprendimu, pergalė atiteko sportininkui iš Ukrainos. Visi mūsų kovotojai buvo labai motyvuoti, per karantiną išsiilgę tikrų varžybų. Kruopščiai ruošėmės varžyboms – kasdien treniravomės, tačiau nesitikėjau, kad iškovosime tiek medalių. Viršijome lūkesčius.

Šie sportininkai karatė lankyti pradėjo nuo 5 metukų, tikslingai ir nepertraukiamai. Visi jie yra daugkartiniai Lietuvos čempionai ir prizininkai kumite ir kata rungtyse. Manau, kad tai dar ne pabaiga. Jų svajonėse – tapti geriausiais ir pasaulyje.

Šiais metais Tbilisyje (Sakartvelas) birželio 26–27 d. vyko Europos pilno kontakto karatė čempionatas, kuriame jau sėkmingai pradėjome „gyvąjį“ triumfą. Šį kartą man pavyko viską padaryti puikiai ir užtikrintai, tad tapau Europos čempione. Tą pačią dieną džiūgavau du kartus, nes laimėjome ir komandinę kata rungtį kartu su savo auklėtinėmis Rima Lisinskaite ir R.Vaicekauskaite – iškovotas sidabro medalis.

– Kokiais dar auklėtinių pasiekimais galite pasidžiaugti?

– Visais! Nuo mažiausio iki didžiausio. Kiekviena asmenybė – tokia unikali ir išskirtinė, kad visas džiaugsmas ir atitenka asmeniniams pasiekimams. Išvardinti visus pasiekimus neužtektų knygos. Labai džiaugiuosi, kad savo pavyzdžiu dar užkrečiu mokinius ir jie seka teisingu keliu.

Nemažai auklėtinių jau yra suaugę, baigę mokslus, kai kurie jų tapo mokytojais ir treniruoja mažuosius sportininkus.

Karantino pamokos – į naudą

– Ar karantinas turėjo kokios įtakos treniruotėms?

– Karantinas – naujas iššūkis! Mes jį priėmėme ir dirbome susidariusiomis sąlygomis: dar stipriau ir su dar didesniu noru. Rezultatai kalba patys už save. Supratome, jog reikia mėgautis visais rezultatais, kiekviena akimirka ir kasdien.

– Kaip pavyksta išsaugoti tokį aukštą lygį ir būti techniškiausiu klubu, nepaisant buvusių ribojimų?

– Noras, noras, noras. Mūsų bendruomenė ne pati didžiausia, bet labai tikra ir stipri. Vertiname bendravimą, siekiame bendro tikslo, vienas kitą labai palaikome ir motyvuojame. Kai tik atsiranda galimybė, mes ją griebiame į savo rankas. Siekti aukštų rezultatų padeda tėvų palaikymas ir pagalba, labai didelis jų indėlis į vaikų saviraišką ir galimybes patiems siekti sportinių tikslų.

Sėkmė permaininga, bet...

– Atrodo, kad šie metai jūsų klubui ir jums asmeniškai – itin sėkmingi. Kokia sėkmės paslaptis?

– Taip! Ribojimai leido suprasti, jeigu ne dabar, tai kada ?! Supratome, koks svarbus yra bendravimas, vienam kito pažinimas, dalijimasis patirtimi ir kaip svarbu kiekvieną iššūkį priimti kaip dovaną, kurią tu gali padovanoti sau ir kitiems. Darbas + tikėjimas + mėgavimasis pačiu procesu = sėkmė.

– Veikiausiai turite visus laimėjimus. Ko sieksite dabar jūs asmeniškai ir jūsų vadovaujamas klubas?

– Vieną dieną tu –laimėtojas, kitą dieną esi jau eilinis žmogus. Siekiamybė – kasdien patirti pačius šilčiausius ir tikriausius jausmus, sutikus savo draugus ir mokytojus prieš treniruotę, treniruotėje ir po treniruotės. Norime sveikai konkuruoti ir būti geriausia savo versija. Asmeniškai esu laimingiausia trenerė ir klubo vadovė, nes turiu tokį būrį nuostabių karatekų, jų artimųjų, gerbėjų, sulaukiu daug palaikymo iš aplinkos, tad belieka eiti tolyn ir aukštyn.