Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba, kontroliuojanti savivaldybių veiklą, pateikė pirmojo šių metų pusmečio ataskaitą. Tarnybos vadovė Daiva Kerekeš pastebėjo, kad savivaldybių veikloje nusižengimų sumažėjo. Tačiau neslepiama, kad gyventojai iš Vyriausybės atstovo pagalbos nebesitiki.

Surišo rankas

Dar ne taip seniai ši tarnyba buvo tarsi paskutinė instancija, kuri teikdavo vilčių surasti teisybę. Tačiau jau pusmetį gyventojų skundų čia beveik nebesulaukiama.

„Teismai mūsų kompetenciją taip “apkarpė„, kad mūsų tarnyba darosi nebeįdomi. Net gyventojų skundų nebegauname – tikriausiai jie pajuto, kad nelabai beturime galių“, – sakė D.Kerekeš.

Rankas Vyriausybės atstovo tarnybai surišo įstatymas, kuris nebeleidžia teismuose jai ginti gyventojų skundų.

Teismine tvarka buvo įrodyta, kad Vyriausybės atstovas pagal jo veiklą reglamentuojantį įstatymą neturi teisės nagrinėti asmenų skundų.

Toks sakinys puikuojasi Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme. Ši įstatymo pataisa atsirado prieš keletą metų.

Skundai esą labai dažnai sufleruodavo galimą problematiką ar pažeidimus, į kuriuos reikėtų reaguoti, tai buvo vienas pagrindinių informacijos šaltinių.

Esą įstatymo pataisa Vyriausybės atstovams nebereaguoti į gyventojus skundus pribrendo per patį Žemės reformos įkarštį, kai dėl negrąžinamo turėto turto Vyriausybės atstovai buvo apkrauti nusiskundimais, kurie pagal kompetenciją priklausė Nacionalinei žemės tarnybai.

Nespėja paskui įstatymus

Nors Vyriausybės atstovo tarnyba gyventojų skundų nebenagrinėja, tačiau prižiūri savivaldybes, kad šios nenusižengtų įstatymams. Pasak D.Kerekeš, pirmąjį šių metų pusmetį savivaldybes dažniausiai tekdavo raginti, kad šios pakeistų tam tikrus sprendimus, kurie nebeatitinka įstatymų.

Esą keičiasi teisės aktai, o savivaldybės paskui juos nespėja.

„Laukiame mėnesį, du, tris ir tenka raginti, pačios jos nesiima naikinti tų sprendimų, kurie nebeatitinka įstatymų. Taip buvo ir pasirodžius Socialinės paramos mokiniams įstatymui, ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiesiems įstatymui“, – tvirtino D.Kerekeš.

Esą dar ne taip seniai internetiniuose savivaldybių tinklalapiuose nebuvo skelbiami darbuotojų atlyginimų vidurkiai. Pirmąjį šių metų pusmetį Vyriausybės atstovo tarnybai teko raginti kai kurias savivaldybes, kad viešintų darbo užmokestį.

Konfrontacijos neliko

„Dirbame įprastu ritmu ir kažkokių skandalų neturime. Nuobodžiai gyvename, nes savivaldybės irgi darosi nuobodžios“, – juokavo pašnekovė.

Pasak jos, matoma tik tai, kas išeina į viešumą – įsakymai, tarybų sprendimai, o sutartys, viešieji pirkimai, teritorijų planavimas – ne tarnybos kompetencija.

Teigiama, kad konfrontacijos tarp savivaldybių ir Vyriausybės atstovo apskrityje tarnybos nebeliko.

„Kol kas mes draugiškai sugyvename. Ir savivaldybių požiūris keičiasi, jos tampa pareigingesnės, todėl ypatingų nusižengimų nebuvo“, – tikino D.Kerekeš.