Neįprastas sprendimas

Danijos princesės Dagmaros pasaulis pasikeitė 1866 m., kai ji netikėtai ištekėjo už būsimo Rusijos caro Aleksandro III. Tada ji pakeitė ne tik tikėjimą, bet ir vardą – tapo Marija Fiodorovna. Kol jos vyras dar buvo tik sosto įpėdinis, buvusi Danijos princesė su vyru ir vaikais dažnai lankydavosi savo gimtojoje šalyje. Kelionės vykdavo jūros keliu imperatoriškuoju burlaiviu.

Po beveik penkiasdešimties laimingos santuokos metų Dagmara-Marija tapo našle. Tada ji priėmė neįprastą sprendimą – dalį turto, kurį sudarė brangenybės, skirti laivų statybai. Tai nenustebino, nes ji visada domėjosi jūriniais klausimais.

Asmenybė: Sankt Peterburge Ermitaže yra Henriko von Angeli 1874 m. tapytas princesės Dagmaros (Marijos Fiodorovnos) paveikslas. / Livejournal.com nuotr.

Nebesaistoma aukšto titulo, jos sūnui Nikolajui tapus Rusijos imperatoriumi, buvusi Danijos princesė iš dalies finansavo keturių transatlantinių lainerių statybą Škotijoje. „Rossija“ (1908 m.), „Kursk“ (1910 m.), „Carj“ (1912 m.) ir „Carica“ (1915 m.) papildė „Russian American Line“ bendrovės laivyną.

Iš Liepojos į Niujorką

1900 m. Liepojoje (tada Libava) pradėjusi veikti „Russian American Line“ buvo Kopenhagoje danų įkurtos laivininkystės „Det Ostasiatiske Kompagni“ dukterinė įmonė. Ji vertėsi keleivių pervežimu maršrutu Libava–Roterdamas–Kopenhaga–Niujorkas.

Iš pradžių linija plaukiojo anksčiau pirkti garlaiviai „Mitava“, „Dvinsk“ ir „Birma“, kurios kapitonu vienu metu buvo lietuvis Liudvikas Stulpinas. Vėliau prie jų prisijungė specialiai šiai daniškos kilmės laivybos bendrovei skirti laivai.

Istorija: šis laivas turėjo „Carica“, „Lituania“, „Kosciuszko“ ir „Gdynia“ pavadinimus. / Livejournal.com nuotr.

Didžiąją keleivių dalį sudarė ekonominiai ir politiniai emigrantai. Iki Pirmojo pasaulinio karo „Russian American Line“ bendrovės transatlantiniais garlaiviais kasmet naudojosi maždaug po 60 tūkst. keleivių. Didėjant jų srautui, Liepojoje buvo pastatyti 780 vietų emigrantų namai. Juose, laukdami maršrutinio laivo, būsimi keleiviai galėjo nemokamai gyventi 5 dienas, už kitas – po 25 kapeikas per dieną.

Kelionė per Atlantą užtrukdavo 10–11 parų. Bilietas į Niujorką emigrantų klasėje kainavo 85 rublius. Pirmos klasės keleiviai už kelionę mokėjo dvigubai daugiau.

Danijos ir Lenkijos vėliavos

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, keturi laivai iškėlė princesės Dagmaros gimtosios šalies Danijos vėliavą. Pakeisti ir jų pavadinimai.

„Kursk“ tapo „Polonia“ ir gabeno lenkų emigrantus į Ameriką, „Carj“ buvo pavadintas „Estonia“, „Carica“ – „Lituania“, „Rossija“ – „Latvia“. Jie visi priklausė tai pačiai bendrovei, bet po atgaivinimo ji vadinosi „Baltic American Linie“.

1930 m. visą liniją su trans-atlantiniais laineriais, išskyrus „Rossija-Latvia“, kuri jau buvo iškėlusi Japonijos vėliavą, perėmė Lenkijos bendrovė „Polskiego Transatlantyckiego Towarzystwa Okrçtowego“.

Kvietimas: 1913 m. „Russian American Line“ reklaminiame puslapyje buvo vaizduojamas transatlantinis laineris „Carica“. / Livejournal.com nuotr.

Iš pradžių laivuose buvo paliktos danų įgulos, kurias laikui bėgant pakeitė lenkų jūreiviai.

Trys buvę carinės Rusijos ir Danijos laivai tapo pirmaisiais Lenkijos vandenynų laineriais, kurie kursavo maršrutu Gdynė–Niujorkas.

Išskirtinė istorija

Iš šios trijulės išsiskiria prieš 105 metus Škotijoje Glazgo laivų statykloje į vandenį nuleistas 138 m ilgio plieninis šešių denių keleivinis laivas „Lituania“. Jis galėjo išvystyti 14 mazgų (26 km/val.) greitį, priimti 712 keleivių ir 290 įgulos narių.

Per 35 metus ne kartą keitėsi jo pavadinimai. Jis buvo pastatytas kaip „Carica“. Lenkai, iš danų nusipirkę garlaivį „Lituania“, nutarė jį pavadinti karo inžinieriaus ir Lenkijos nacionalinio herojaus Tadeuszo Kosciuszkos garbei.

Laivas beveik 10 metų praleido transatlantinėse linijose. Kilus karo su Vokietija grėsmei, „Kosciuszko“ buvo išsiųstas į Dartmutą. Ten, Anglijoje, nauju pavadinimu „Gdynia“ jis buvo paverstas Lenkijos jūrų pajėgų plaukiojančia baze. Prasidėjus karui, laivui buvo grąžintas ankstesnis pavadinimas. Didžiosios Britanijos vadovybė jį naudojo kaip karinį transportą Indijos vandenyne ir Viduržemio jūroje.

Interjeras: restorano salė laive „Lituania“. Praeitis: 1910 m. pastatytas vienas iš Danijos princesės laivų „Kursk“. / Livejournal.com nuotr.

Pasibaigus karui „Kosciuszko“ įgula atsisakė grįžti Lenkiją, kuri prarado nepriklausomybę, buvo sovietų okupuota. 1946 m. buvęs laivo savininkas Lenkijos bendrovė „Gdynia-American Shipping Lines“ pardavė „Kosciuszko“ Didžiosios Britanijos transporto ministerijai. Ant bortų atsirado naujas pavadinimas – „Empire Helford“. Atlikęs keletą kelionių Indijos vandenyne, jis grįžo į Glazgą, kur buvo pastatytas. 1950 metų vasarį buvusi „Carica“, „Lituania“, „Kosciuszko“ ir „Gdynia“ iškeliavo į laužyną.