Darbas - lyg šventė

Darbas - lyg šventė

Džiugu, jog lietuviai yra viena darbščiausių tautų Europoje.

Graudu, bet tarp Senojo žemyno šalių pirmaujame ir pagal savižudybių, ir pagal nelaiminguose atsitikimuose žuvusių ar nukentėjusių neblaivių asmenų skaičių.

Nubrėžti paralelę tarp šių dalykų paprasta: daug dirbdami mūsų žmonės nebemoka atsipalaiduoti be svaigalų, o ne vienam persidirbusiajam tikriausiai ir stogas nučiuožia.

Europos Komisijos paskelbtas „Eurobarometro“ tyrimas atskleidė, kad tik 35 proc. mūsų tautiečių pritaria, jog laisvalaikis turėtų būti svarbesnis už darbą. Su tokiu teiginiu sutinka vidutiniškai 48 proc. kitų europiečių.

Paprasčiau tariant, lietuviai sugeba darbe arti kaip reikiant, o atsipalaiduoja jie „bile kaip“.

Darbštumas visais laikais buvo bene pats stipriausias nacionalinis mūsų krašto bruožas.

Todėl dažnas į Lietuvą grįžęs emigrantas, lenkęs nugarą užsienyje, prisipažįsta, kad tenykščiai darbuotojai jų nemėgo. Ir ne dėl bjauraus charakterio ar dėl to, kad bijotų.

Mūsų tautiečiai užsienio darbdaviams sugebėjo įrodyti, kad tą patį darbą galima padaryti taip pat kruopščiai ir per kur kas trumpesnį laiką.

Lietuviams norisi ne tik kuo daugiau uždirbti, bet jie tiesiog nemoka tingėti.

Todėl ir vietiniams darbuotojams kartelė buvo pakelta. Užtat jie ir ėmė niurzgėti, kad nebegali visą darbo dieną krapštyti nosies.

Tačiau užsienyje už padarytą darbą nors yra tinkamai atlyginama.

O Lietuvoje likę darbštieji tautiečiai arba pervargs, nes dėl darbuotojų trūkumo jau tenka arti už du ar tris, arba nebeapsikentę užmokesčiu už darbą papildys emigrantų gretas.

Ir nors darbdaviai gali pasidžiaugti tyrimo rezultatais, jog lietuviams darbas yra šventė, krykštauti nėra dėl ko.

Akivaizdu, kad darbštuoliai švęsti ir atsipalaiduoti dar neišmoko.

Todėl prekybininkai prieš kiekvieną šventę susišluoja vis daugiau ir stambesnių kupiūrų, kurių negailima alkoholiui.

Prieš Kalėdas prekyba svaigiaisiais gėrimais suintensyvėjo 3-4 kartus. Galima spėti, kad naujametė šventė bus aplaistyta dar gausiau.

Tikriausiai nutekės dar nemažai laiko, kol mūsų visų žodyne atsiras terminas „laisvalaikio kultūra“.

Tik tuomet išmoksime atsipalaiduoti ne prie kuo stipresniais gėrimais nukrauto stalo ir vėliau sportuoti daužydami vienas kitam snukius.

Pasisemti jėgų galima ir atsidavus savo hobiui ar pomėgiams.

Tačiau turiningam laisvalaikiui reikia pinigų. Norint jų uždirbti, reikia netinginiauti.

Bet jei ir ne tinginio darbas nėra vertinamas, lieka tik kraupi savižudybių ir nelaimingų atsitikimų statistika.