Senamiestyje butus turintys gyventojai alpsta nuo karščio ir moka dideles sąskaitas už šildymą. Tačiau šildymo sistemos prižiūrėtojai nepaiso prašymų sumažinti temperatūrą butuose, nes neva šąla viename namų įsikūręs grožio salonas.

Už komfortą moka gyventojai?

Kepėjų 9 ir 5 namų gyventojai įsiuto gavę sąskaitas už šildymą – butuose jie nuolat laiko pravirus langus, net ir už lango spaudžiant šaltukui.

„Už 56 kvadratinių metrų butą šildymui reikėjo pakloti 550 litų. Mūsų bute vyrauja 26 laipsnių temperatūra, o ir kaimynai vaduojasi 25–27 laipsnių karščiu“, – pasakojo vieno buto gyventoja Rasa Petrauskienė.

Į prašymus sumažinti temperatūrą didžiąją dalį senamiesčio gyvenamųjų namų šildymo sistemų aptarnaujančios įmonės „Sobo sistemos“ atstovai atsakė, kad paiso Kepėjų gatvėje įsikūrusio grožio salono darbuotojų nusiskundimų.

„Jie mat šąla! Matome pro langus, kad ten trumpomis rankovėmis vaikšto. Kodėl privataus verslo sąskaita turime mes nukentėti? Juk tenka mokėti žvėriškas sąskaitas už šildymą“, – kalbėjo gyventoja.

Sąskaita – 800 litų

Šildymo sistemos prižiūrėtojai, apsiginklavę metrologijos tarnyboje patikrintu termometru, pasibeldė į kaitroje gyvenančių žmonių butus.

„Šildymo sistemos prižiūrėtojų sertifikuotas termometras parodė 23 laipsnių temperatūrą bute, o grožio salone buvo fiksuota 22 laipsnių temperatūra. Skyrėsi tik vienu laipsniu, tačiau mums aiškinama, kad jie vis tiek šąla. Salono darbuotojai yra skundęsi, jog pas juos – 17 laipsnių temperatūra. O juk matavimai ką kita parodė. Vadinasi, tai buvo melagystė“, – tikino gyventoja.

Gyventojai piktinosi, kad grožio meistrai vakarais užveria įstaigos duris, salonas nedirba savaitgaliais, o karštis tvoskia gretimuose Kepėjų gatvės namuose.

„Tačiau šildymo sistemos prižiūrėtojai galėtų sumažinti temperatūrą iki 19–20 laipsnių. Mes juk turime gyventi pravirais langais, o pernai paskutinį mėnesį už šildymą mokėjome net 800 litų“, – piktinosi R.Petrauskienė.

Vėdinasi ir grožio meistrai

Viename Kepėjų gatvėje esančiame penkiabutyje dviejuose butuose gyvena pensininkai.

„Pensininkams šildymo išlaidos kompensuojamos, jie galvos dėl to nesuka, todėl nuolat laiko pravirus langus. Antrajame aukšte esančiame bute langas buvo praviras kone pusę dienos“, – pasakojo gyventoja.

R.Petrauskienė stebėjosi, kad penktadienį grožio salono darbuotojai taip pat pusdienį laikė pravirus langus.

„Tai pastebėjau išeidama į parduotuvę. Po kurio laiko sugrįžusi į namus išvydau tą patį vaizdą. Tai jau piktina. Net nufotografavau nuolat šalčio kamuojamų verslininkų langus“, – piktinosi gyventoja.

Higienos norma – vienoda

Gyventojai kas mėnesį moka po 50 litų už 2,5 tūkst. litų vertės name įtaisytą šilumos sistemos reguliatorių. Tačiau paaiškėjo, kad naujasis įtaisas negali sureguliuoti šildymo sistemos.

„Įdomu, kodėl mūsų name negalima sumontuoti temperatūros jutiklių, juk būtų galima reguliuoti šilumos sistemą pagal temperatūrą butuose?“ – retoriškai klausė moteris.

Gyventojai į savo skundus dėl per aukštos temperatūros nuolat sulaukia šilumos sistemų prižiūrėtojų atsakymo, kad jie privalo užtikrinti salone higienos normų numatytą temperatūrą.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus specialistas Rimantas Giedraitis aiškino, kad gyvenamosioms patalpoms ir kirpykloms ar grožio salonams galioja ta pati higienos norma.

„Šaltuoju metų laiku turi būti ne mažiau nei 18–22 laipsniai šilumos patalpose. Nėra svarbu, ar gyventojų butuose, ar tokiose įstaigose“, – aiškino R.Giedraitis.

Grasina teismais

Grožio salono įkūrėja Viktorija Mažeikienė aiškino, kad vienos temperatūros patikros metu termometras salone rodė vos 16 laipsnių.

„Dabar jau temperatūra – komfortabili, bet sistema nesureguliuota. Kaimynai skundžiasi, kad pas juos karšta, o pas mus – kur kas šalčiau. Butuose buvo 25 laipsniai, o mūsų patalpose – vos 16 laipsnių“, – tikino salono vadovė.

V.Mažeikienė teigė, jog niekada skundų nerašė ir mėgino patalpas šildytis elektriniais šildytuvais.

„Man nemalonu, kad kaimynai teismais grasina. Nenoriu aš pyktis. Už šildymą sumokėjau 500 litų, dar 200 teks mokėti už elektrą“, – aiškino pašnekovė.

Moteris stebėjosi, kad iš kaimynų gavo raštą, kuriame reikalaujama iki kovo mėnesio susimontuoti papildomus radiatorius.

„Bet sistema juk yra bendra. O šilumos prižiūrėtojai aiškina, kad ją sunku sureguliuoti“, – tikino grožio salono vadovė.

Gaili šąlančių

Įmonės „Sobo sistemos“ vadovas Zigmas Šlepetis, paklaustas, kodėl dviejų namų gyventojai yra laikomi vienos verslo įmonės įkaitais, iš pradžių atsainiai tarstelėjo, kad šildymo sistema nureguliuota pagal higienos normas, o gyventojai esą skundžiasi iš neturėjimo ką veikti.

„Jei viena apsišiltino patalpas, pakeitė langus ir pas ją karšta, aš negaliu mažinti temperatūros, jei kiti šąla. Juk čia senamiestis, čia tokia šildymo sistema“, – tvirtino Z.Šlepetis.

Įmonės vadovas aiškino, jog higienos normos nurodo, kad butuose privaloma palaikyti 18–22 laipsnių temperatūrą.

„Tačiau ką mums daryti, kai kiti ima skųstis, kad neužtikrinama higienos norma ir jiems per šalta? Inspektoriai tuomet netikrina, ar nėra kiauri gyventojų butų langai. Mes juk neapšiltinsime žmonėms namo sienų“, – aiškino Z.Šlepetis.

Direktorius tikino, kad jo įmonė už šildymą pinigų negauna.

„Kiek žmonės moka? Pusšešto šimto? Mes už šilumą pinigų negauname nė cento. Čia juk senamiestis, prie vieno šilumos mazgo prijungi keli namai“, – rėžė R.Šlepetis.

Siūlo keisti sistemą

„Aš negaliu kitaip sureguliuoti šildymo. Ten yra elevatorinė šildymo sistema. Tai yra elevatorius, kuriuo galima temperatūrą mažinti iki tam tikro lygio. Jei žmonės įsirengtų naują šildymo punktą su nauja nepriklausoma sistema, būtų galima reguliuoti temperatūrą pagal lauko temperatūrą“, – aiškino Z.Šlepetis.

Gyventojų priekaištus, jog jie ką tik keitė šilumos sistemos reguliatorių, Z.Šlepetis atrėmė sakydamas, kad buvo būtina keisti seną sovietinių laikų reguliatorių.

„Toks reguliatorius – jau reliktas, jis buvo sugedęs. Įrenginys valdomas rankiniu būdu, tik bėda, kad per daug sumažinus temperatūrą kitame gale radiatoriai gali iš viso nešilti. Mes tiesiog negalime palaikyti 18–19 laipsnių, tai fiziškai neįmanoma“, – aiškino įmonės „Sobo sistemos" vadovas.

Z.Šlepetis pastebėjo, kad gyventojų nesutarimai baigtųsi, jei jie susitartų rimtai investuoti į šildymo sistemos pertvarką.

„Gal padėtų nauja įranga, kuri subalansuotų šildymo sistemą. Bet tai kainuoja. Ir žmonės paprastai nenori investuoti“, – skundėsi Z.Šlepetis.