Subūrė autorių grupę
„Historia est lux veritatis“ – tokia lotyniška sentencija pradedamas netrumpas knygos pavadinimas, teigiantis, kad istorija yra tiesos šviesa.
Istorikų straipsnių rinkinys „Amžininkų ir istorikų pasakojimai apie krikščionybę, Žemaitiją ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę“.
Knygos sudarytojas dr. Marius Ščavinskas ne atsitiktinai knygą pavadino būtent taip ir paragino V. Vaivados bičiulius, mokslininkus parašyti straipsnių jam artimomis temomis.
Knygoje tilpo M. Ščavinsko, Stephen Christopher Rowell, Egidijaus Miltakio, Dainoros Pociūtės, Jolantos Skurdauskienės, Rasos Banytės-Rowell, Vyto Jankausko, Dainiaus Elerto, Ritos Reginos Trimonienės, Rugilės Pangonytės, Ramunės Šmigelskytės-Stukienės, Romos Bončkutės moksliniai straipsniai, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktoriaus Vasilijaus Safronovo pasakojimas apie V. Vaivados darbus bei Aušrinės Urbonavičienės sudaryta V. Vaivados bibliografija.
Jauniems – suteikti sparnus
Susirinkusieji akcentavo ne tik V. Vaivados nuopelnus istorijos mokslui bei universitetui, bet ir minėjo ypač taikų šio žmogaus būdą, kalbėta apie daugybę jo mokinių, gebėjimą ne smukdyti jaunus žmones, o suteikti jiems sparnus.
Klaipėdos universitete V. Vaivada dar savo darbo pradžioje pradėjo skaitmeninti istorijos šaltinius, nes visų būtinų mokslui ir studijoms šaltinių bei literatūros jaunam universitetui įsigyti neįmanoma. V. Vaivada šį darbą dirbo negailėdamas ne tik laiko, bet ir savo pinigų.
Dėkoju ne dėl savęs, o dėl instituto.
Jo žmona Loreta, Simono Dacho progimnazijos istorijos mokytoja, nepeikė sutuoktinio už tokią ištikimybę universitetui.
Paskaitos – klaipėdiečiams
Daugybė klaipėdiečių apie uostamiestį sužinojo įdomių faktų klausydamiesi 17 sezonų rengiamų viešų paskaitų, pavadintų „Vakarai su senąja Klaipėda“. Jau įvyko net 160 paskaitų.
Kartu su ištikimiausiais talkininkais V. Vaivada sugebėjo šį paskaitų ciklą išsaugoti gyvą ir pandemijos metais, o pastaruoju metu klausytojų auditorija tapo tarptautine, nes paskaitos persikėlė į erdvias Etnocentro patalpas ir yra transliuojamos internetu.
Būdamas giliai tikintis žmogus V. Vaivada pėsčias išvaikščiojo didžiąją dalį istorinės Žemaičių vyskupystės teritorijos, aplankęs bažnyčias, susipažinęs su vietos žmonėmis. Šias patirtis istorikas vadina vienomis brangiausių.
„Dėkui už provokaciją. Taip galiu pavadinti man dedikuotą knygą. Dėkoju ne dėl savęs, o dėl instituto. Knyga tapo tam tikru projektu, kuris leido autoriams susijungti puikiam, vertingam darbui, kuris bus naudingas ir naudojamas“, – kalbėjo V. Vaivada.
Naujausi komentarai